Lietuvos Respublikos švietimo sistema po nepriklausomybės atkūrimo

Lietuvõs Respùblikos švietmo sistemà po nepriklausomýbės atkūrmo

Švietimo sistemos reformos

1990 atkūrus Lietuvos nepriklausomybę pradėta reformuoti švietimo sistemą. Pertvarkyta švietimo valdymo struktūra (ministerija, savivaldybių švietimo skyriai ir kita), bendrojo ugdymo (iki 2011 bendrasis lavinimas), profesinių (profesinis mokymas), aukštesniųjų (aukštesnioji mokykla) ir aukštųjų mokyklų sistema. 1991 priimtas Švietimo (nauja redakcija 2011), 1997 Profesinio mokymo (nauja redakcija 2008) įstatymas. 1991 pradėtos steigti privačios mokyklos, 1992 – gimnazijos, 1993 – jaunimo mokyklos, skirtos 12–16 metų jaunuoliams, turintiems mokymosi sunkumų ir mokymosi motyvacijos problemų. 1995 įkurtas Studijų kokybės vertinimo centras (valstybinių ir privačių mokslo ir studijų institucijų mokslinės ir pedagoginės veiklos savianalizės procesui koordinuoti ir įvertinti), 1996 – Nacionalinis egzaminų centras (valstybiniams brandos egzaminams organizuoti, 2019 su kitomis penkiomis įstaigomis sujungtas į Nacionalinę švietimo agentūrą). 1998 įvestas privalomas dešimtmetis pagrindinis mokslas (7–16 metų mokiniams), 2000 – profilinis mokymas (suderintas su valstybinių brandos egzaminų sistema, ši – su stojimo į aukštąsias mokyklas sistema) bendrojo ugdymo mokyklų dviejose paskutinėse klasėse. 2004 priėmus Mokyklų tinklo pertvarkos metodines rekomendacijas pradėta (iš esmės baigta 2015) bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarka.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pastatas Vilniuje (pastatytas 1802–1810, architektai Mykolas Šulcas, Karolis Podčašinskis, Julijus Kłosas, Žvaigždras Drėma)

Vyriausybės, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, savivaldybių funkcijos

Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina ilgalaikes valstybines švietimo programas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, kitų ministerijų ir Vyriausybės įstaigų veiklą švietimo klausimais, steigia, pertvarko, likviduoja neuniversitetines aukštąsias mokyklas, švietimo valdymo subjektus, reglamentuoja būtinus reikalavimus mokymo programoms, palikdama mokykloms ir savivaldybėms galimybę nustatyti dalį ugdymo turinio, kvalifikacinius reikalavimus pedagogams, mokymo sąlygas, įgytų žinių ir įgūdžių vertinimo kontrolę, profesijų registrą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija formuoja ir vykdo valstybinę švietimo, mokslo ir studijų politiką, atsako už švietimo kokybę, rengia strateginius švietimo planus, teikia Vyriausybei siūlymų ir nutarimų projektus dėl įstatymų, teisės aktų rengimo ir tobulinimo, švietimo finansavimo, mokyklų materialinės bazės, valstybinių aukštųjų mokyklų steigimo, pertvarkymo, uždarymo, leidimų vykdyti studijas išdavimo, nustato mokslo metų pradžią ir trukmę formaliojo švietimo mokyklose (išskyrus privačias ir aukštąsias), derina stojančiųjų priėmimo į valstybines aukštąsias mokyklas sąlygas ir taisykles, organizuoja brandos egzaminus, tvirtina formaliojo švietimo bendrąjį ugdymo, mokymo turinį, tvirtina aprūpinimo bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo dalykų vadovėliais ir mokymo priemonėmis tvarką.

Savivaldybės vykdo švietimo politiką savo teritorijoje, analizuoja švietimo būklę, formuoja ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio (pradinė mokykla), pagrindinio (pagrindinė mokykla, progimnazija, gimnazija) ir vidurinio ugdymo mokyklų tinklą, steigia jaunimo, suaugusiųjų (suaugusiųjų švietimas), muzikos mokyklas, dailės mokyklas, sporto mokyklas, kitas papildomojo ugdymo įstaigas, pedagogines psichologines tarnybas, mokytojų švietimo centrus ir privačias švietimo įstaigas.

Švietimo sistema

Mokslas valstybinėse ir savivaldybių bendrojo ugdymo, profesinėse ir aukštesniosiose mokyklose nemokamas. Mokoma lietuvių kalba; yra mokyklų lenkų, rusų dėstomąja kalba. Švietimo sistema apima formalųjį švietimą (pradinį, pagrindinį, vidurinį ugdymą, formalųjį profesinį mokymą, aukštojo mokslo studijas), neformalųjį švietimą (ikimokyklinį, priešmokyklinį ugdymą ir kitą vaikų ir suaugusiųjų švietimą), savišvietą (nuolatinis savarankiškas mokymasis bibliotekose, internetu, iš mokomųjų televizijos programų, knygų ir kitų spaudinių), švietimo pagalbą mokiniui (profesinį orientavimą, švietimo informacinę, psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę ir specialiąją pagalbą bei sveikatos priežiūrą mokykloje), mokytojui ir mokyklai (informacinę, konsultacinę, kvalifikacijos tobulinimo ir kitokią).

Ikimokyklinis ugdymas

Vilniaus specialiojo lopšelio-darželio Čiauškutis žaidimų aikštelė

Švietimo įstatyme nustatyta, kad vaikams nuo gimimo iki 6 metų teikiamas ikimokyklinis ugdymas, apimantis neprivalomus vaikų lopšelius-darželius, vaikų darželius (1–6 metų vaikams), vaikų darželius-mokyklas (ikimokyklinio ugdymo grupės gali būti steigiamos mokyklose ir kitose įstaigose, pvz., kaimų daugiafunkciuose centruose). Nuo 2016 teikiamas vienmetis privalomas priešmokyklinis ugdymas vaikų darželiuose, darželiuose-mokyklose, bendrojo ugdymo mokyklų priešmokyklinėse grupėse vaikams, tais kalendoriniais metais sukakusiems 6 metus (tėvų ar globėjų prašymu ir tam tikrai komisijai įvertinus vaiko gebėjimus, priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas anksčiau, bet ne jaunesniam kaip 5 metų vaikui). Priešmokyklinio ugdymo grupės nelankančiam šešiamečiui gali būti teikiama nemokama švietimo pagalba namuose (vaiką ir tėvus konsultuoja logopedas, psichologas, specialusis pedagogas, socialinis darbuotojas).

2007 buvo 620 ikimokyklinių įstaigų (iš jų 6 privačios): 531 lopšelis-darželis, 89 darželiai (90 550 vaikų, tai yra ikimokyklines įstaigas lankė 50,3 % šio amžiaus vaikų, iš jų 10 650 kaime, šiose įstaigose iš viso dirbo 11 900 pedagogų), 1154 priešmokyklinio ugdymo grupės ikimokyklinio ugdymo įstaigose, 896 priešmokyklinio ugdymo grupės bendrojo ugdymo mokyklose.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2010 buvo 626 ikimokyklinės įstaigos (94,8 tūkst. vaikų, 12,8 tūkst. pedagogų), 2015 – 721 (116,8 tūkst. vaikų, 13,2 tūkst. pedagogų), 2016 – 737 (116,8 tūkst. vaikų, 13,4 tūkst. pedagogų), 2017 – 738 (119,3 tūkst. vaikų, 13,8 tūkst. pedagogų).

2019 pradžioje veikė 731 ikimokyklinio ugdymo įstaiga (iš jų mieste – 632, kaime – 99) ir 517‑oje bendrojo ugdymo mokyklų steigtos ikimokyklinio ugdymo klasės, buvo ugdoma 120,9 tūkst. vaikų, dirbo daugiau kaip 14,2 tūkst. pedagogų.

Bendrasis ugdymas

Vilniaus Užupio gimnazija (pastatyta 1957)

Lietuvoje mokomasi pagal 12 metų trunkančią bendrojo ugdymo ir trijų pakopų aukštojo mokslo (bakalauro, magistro ir doktorantūros studijų) programą. Mokiniui iki 16 metų ugdymas pagal pradinio, pagrindinio ugdymo programas privalomas ir garantuojamas valstybės.

Iki bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos buvo keturmetė pradinė (7–11 metų vaikams), trimetė žemesnioji (11–14 metų), dvimetė aukštesnioji (14–16 metų) pagrindinės mokyklos pakopos ir dvimetė vidurinė (16–18 metų) mokykla. Pradinis ugdymas (po pertvarkos taip pat) apėmė mokyklą-darželį, pradinę mokyklą. Pagrindinė mokykla galėjo būti šešiametė pagrindinė, dešimtmetė pagrindinė (kartu su pradinėmis klasėmis) arba dvylikametė vidurinė (kartu su pradine ir dešimtmete mokykla). Vidurinis ugdymas apėmė dvylikametę vidurinę (vykdė pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas), aštuonmetę vidurinę (vykdė pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas), dvimetę vidurinę mokyklą, gimnaziją ir keturmetę profesinę mokyklą (į ją buvo priimami ne jaunesni nei 14 metų mokiniai, baigę žemesniąją arba aukštesniąją pagrindinės mokyklos pakopą). Baigusieji bendrojo ugdymo mokyklą ir siekiantys įgyti profesiją galėjo mokslus tęsti vienmetėje arba dvimetėje profesinėje mokykloje.

2005 veikė 64 lenkų, 55 rusų, 1 baltarusių ir 1 prancūzų bendrojo ugdymo mokykla (iš viso 46 670 mokinių). Privačiose bendrojo ugdymo mokyklose mokėsi 2330 mokinių (0,4 % visų mokinių). 2007 buvo 105 pradinės mokyklos (24 590 mokinių), 582 pagrindinės mokyklos (120 445 mokiniai), 444 vidurinės mokyklos (302 300 mokinių), 132 gimnazijos (77 230 mokinių), 21 jaunimo mokykla (2100 moksleivių).

Nuo 2015 Lietuvoje bendrojo ugdymo mokyklos yra: vaikų darželis‑mokykla, pradinė mokykla, progimnazija, pagrindinė mokykla, gimnazija.

Gargždų muzikos mokykla

Keturmetis pradinis ugdymas gali būti teikiamas vaikų darželyje-mokykloje, pradinėje mokykloje, jis gali būti vykdomas kartu su dailės, muzikiniu, meniniu, sportiniu ar kitu ugdymu, skirtas 7–11 metų vaikams (pakankamai subrendęs vaikas tėvų ar globėjų prašymu ir tam tikrai komisijai įvertinus vaiko gebėjimus gali pradėti lankyti mokyklą ir nuo 6 metų). Pagrindinio ugdymo programą įgyvendina pagrindinės mokyklos (vykdo pagrindinio ar pagrindinio ir pradinio ugdymo programas), progimnazijos (vykdo pagrindinio ugdymo programos I dalį arba pagrindinio ugdymo programos I dalį ir pradinio ugdymo programą), gimnazijos (vykdo vidurinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programos II dalį, teisės aktų nustatytais atvejais gali vykdyti vidurinio ir pagrindinio ugdymo programas ar vidurinio, pagrindinio ir pradinio ugdymo programas). Pagrindinio ugdymo programas vykdo ir jaunimo mokyklos (V–X klasės; 12–17 metų jaunuoliams), profesinės mokyklos. Privaloma pagrindinio ugdymo programa sudaryta iš dviejų dalių: I dalis – 4 metų, įgyvendinama V–VIII klasėse (11–14 metų mokiniams), ir II dalis – 2 metai, įgyvendinama IX–X (gimnazijos I–II klasėse; 14–16 metų mokiniams) klasėse. Nuo IX klasės (gimnazijos I klasės) mokiniai gali pasirinkti dalykų modulius, mokytis pasirenkamųjų dalykų pagal polinkius ir gebėjimus. Mokykla gali sudaryti individualius ugdymo planus mokiniams, kuriems sunkiau mokytis arba kurie mokosi itin gerai. Baigęs pagrindinio ugdymo programą ir norėdamas įgyti pagrindinio ugdymo išsilavinimą, mokinys laiko privalomuosius lietuvių kalbos (gimtosios ir valstybinės), matematikos ir pasirenkamuosius gimtosios kalbos (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių) pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus.

Baigus 10 klasių ir įgijus pagrindinį išsilavinimą, toliau galima mokytis pagal 2 metų vidurinio ugdymo programą (ją sudaro privalomieji ir pasirenkamieji bendrojo ugdymo dalykai bei galimi profesinio mokymo programų moduliai) gimnazijose (III–IV klasės; 17–18 metų vaikams), profesinėse mokyklose. Be įprastos (keturmetės) gimnazijos, veikia ir dvylikametė arba dešimtmetė menų gimnazija, vadinamoji ilgoji gimnazija, dvimetė technologinė gimnazija – autonomiškas profesinės mokyklos padalinys. Jei vidurinio ugdymo programa vykdoma kartu su profesinio mokymo programa, jos gali būti vykdomos ilgiau nei dvejus metus. Baigusieji vidurinio ugdymo programą ir išlaikę brandos egzaminus į aukštąją mokyklą priimami be stojamųjų egzaminų.

2017/2018 buvo 158 pradinės mokyklos (21 627 mokiniai), 420 pagrindinių mokyklų (68 596 mokiniai), 139 progimnazijos (79 964 mokiniai), 408 gimnazijos (155 854 mokiniai), 21 jaunimo mokykla (2100 mokinių).

Bendrojo ugdymo mokyklų ir mokinių skaičius 2009–2019 pateiktas 1 lentelėje, mokytojų skaičius 1990–2019 – 2 lentelėje (Lietuvos statistikos departamento duomenys).

1 lent. Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų ir mokinių skaičius 2009–2019 (mokslo metų pradžioje)
Mokslo metai Mokyklų skaičius Mokinių skaičius
2009/2010 1364 440 504
2010/2011 1321 415 873
2011/2012 1309 392 922
2012/2013 1242 373 874
2013/2014 1208 357 530
2014/2015 1200 344 721
2015/2016 1193 335 202
2016/2017 1151 330 869
2017/2018 1125 326 061
2018/2019 1089 322 344
2 lent. Bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų skaičius 1990–2019 (mokslo metų pradžioje)
Mokslo metai Mokytojų skaičius (tūkst.)
1990/1991 43,1
1995/1996 48,2
2000/2001 51,9
2003/2004 49,5
2006/2007 48,5
2010/2011 38,1
2011/2012 37,4
2012/2013 35,8
2013/2014 34,4
2014/2015 33,1
2015/2016 32,3
2016/2017 30,1
2017/2018 29,9
2018/2019 29,0

Profesinis mokymas

Pagal Profesinio mokymo įstatymą (1997, nauja redakcija 2008) Lietuvoje profesinis mokymas yra pirminis (tik formalusis) ir tęstinis (formalusis ir neformalusis). Formalųjį pirminį profesinį mokymą asmenims nuo 14 metų, turintiems pagrindinį, vidurinį išsilavinimą, t. p. specialiųjų poreikių ar neturintiems vidurinio arba pagrindinio išsilavinimo asmenims (profesinėje mokykloje kartu su kvalifikacija galima įgyti ir pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą) teikia profesinės mokyklos. Formalųjį tęstinį profesinį mokymą asmenims, jau turintiems kvalifikaciją, bet norintiems ją tobulinti ar įgyti kitą kvalifikaciją, teikia darbo rinkos mokymo centrai, pirminio profesinio mokymo programas įgyvendinančių įstaigų suaugusiųjų mokymo skyriai, aukštosios mokyklos, įmonės ir kitos organizacijos. Neformalųjį profesinį mokymą pagal asmens ar darbdavio poreikį (užsakymą) gali teikti kiekviena profesinio mokymo įstaiga.

2009/2010 veikė 78 profesinio mokymo įstaigos (mokėsi 47 886 moksleiviai, dirbo 3882 pedagogai), 2012/2013 – 75 (44 797 moksleiviai, 3693 pedagogai), 2015–2016 – 76 (16 543 moksleiviai, 3507 pedagogai).

2018/2019 veikė 73 profesinio mokymo įstaigos (70 valstybinių ir 3 privačios), jose mokėsi 34 156 moksleiviai, dirbo 3269 pedagogai. 2018 profesinę kvalifikaciją įgijo 15 tūkst. moksleivių.

Specialusis vaikų ugdymas

1991 pradėta labiau rūpintis specialiuoju vaikų ugdymu, jų socializacija ir integracija į visuomenę (SSRS okupacijos metais vaikai, kuriems buvo nustatytas vidutinis ir sunkus protinis atsilikimas, dažniausiai buvo laikomi nemokytinais ir siunčiami į neįgaliųjų globos namus), įkurtos pirmosios ikimokyklinės įstaigos specialiųjų poreikių turintiems vaikams, kuriems būdingas vidutinio ir sunkaus laipsnio protinis atsilikimas, t. p. įkurtos neįgalių vaikų grupės darželiuose; šių vaikų poreikiams tenkinti įkurtos įvairios tarnybos. 1998 priimtas Specialiojo ugdymo įstatymas (2011 integruotas į Švietimo įstatymą), pagal kurį mokyklinio amžiaus (nuo 7 iki 18–21 metų) specialiųjų poreikių vaikai ugdomi namuose, ikimokyklinio ugdymo įstaigų bendrosiose arba specialiosiose grupėse, specialiojo ugdymo centruose (vaikai nuo 3 metų), bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose arba specialiosiose klasėse, specialiosiose mokyklose. Į specialiąją mokyklą vaikas siunčiamas tik tuo atveju, kai mokyklos psichologo, vaiką mokančio pedagogo, specialiojo pedagogo korekcinė pagalba neduoda laukiamų rezultatų. Vaikai iš specialiosios mokyklos gali pereiti į bendrojo ugdymo mokyklą.

2006 specialiosiose mokyklose mokėsi 11,7 % specialiųjų poreikių turinčių vaikų, 88,3 % – bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose arba specialiosiose klasėse. 2011/2012 veikė 61 specialioji mokykla (mokėsi 3826 vaikai), 2014/2015 – 48 (3616 mokinių), 2017/2018 – 44 (3613 mokinių), bendrojo ugdymo mokyklų klasėse buvo ugdomi 36 625 specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai.

Aukštasis mokslas

1991 priimtas Mokslo ir studijų įstatymas (suvestinė redakcija 2014), reglamentuojantis mokslo institucijų ir aukštųjų mokyklų veiklą. 1997 priimta Mokslo sričių, krypčių ir šakų klasifikacija (nuo 2012 galioja nauja klasifikacija). 1999 Lietuva prisidėjo prie Bolonijos deklaracijos, kuria siekiama sukurti bendrą Europos aukštojo mokslo erdvę. 1999 patvirtinta Bendroji studentų priėmimo į valstybines aukštąsias mokyklas sąlygų derinimo tvarka. 2000 priimtas Aukštojo mokslo įstatymas (galiojo iki 2009), pradėta povidurinio mokymo reforma: atsisakyta aukštesniojo mokslo, dauguma aukštesniųjų mokyklų pertvarkytos į kolegijas. Nacionalinis studijų krypčių klasifikatorius (2001, 2007 naujas), reglamentuoja kiekvienos studijų krypties, pagrindinių studijų turinį. Aukštosios mokyklos turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansinę veiklą, grindžiamą savivaldos principais, akademine laisve. Jos gali nustatyti studijų tvarką, savo struktūrą, vidaus darbo tvarką, konkretų administracijos ir kitų tarnautojų skaičių, pasirinkti studijų, mokslinių tyrimų, profesionaliosios meninės veiklos formas ir kryptį, teikti kvalifikacinius ir mokslo laipsnius bei pedagoginius vardus. Aukštosios mokyklos dalyvauja Europos Sąjungos finansuojamose mokslo ir studijų programose (SOCRATES, ERAZMUS, Leonardo da Vinci ir kitose). Aukštasis mokslas iš dalies mokamas.

Nuo 1991 studijos aukštosiose mokyklose yra universitetinės ir koleginės. Studijos yra trijų pakopų: pirmoji – 4 metų (profesinio bakalauro studijų programas vykdo kolegijos, pirmosios pakopos bakalauro – universitetai), antroji – 2–3 metų (vykdo universitetai), trečioji – 3–4 metų (doktorantūra, meno aspirantūra; vykdo universitetai arba universitetai su mokslinių tyrimų institutais). Teisės, medicinos ir odontologijos studijos yra vientisos (apima 1 ir 2 pakopas).

2007 veikė 15 valstybinių universitetinių aukštųjų mokyklų, 7 privačios universitetinės aukštosios mokyklos, 16 valstybinių kolegijų, 12 privačių kolegijų. Universitetinėse aukštosiose mokyklose buvo 143 200 studentų, 9640 dėstytojų, neuniversitetinėse aukštosiose mokyklose – 56 300 studentų, 3605 dėstytojai.

2009/2010 veikė 23 universitetinės aukštosios mokyklos (15 valstybinių ir 8 privačios) ir 23 kolegijos (13 valstybinių ir 10 privačių), jose studijavo 201 tūkst. studentų, dirbo 13,2 tūkst. dėstytojų. 2012/2013 veikė 23 universitetinės aukštosios mokyklos (14 valstybinių ir 9 privačios) ir 24 kolegijos (13 valstybinių ir 11 privačių), studijavo 159,5 tūkst. studentų, dirbo 13,5 tūkst. pedagogų. 2015/2016 veikė 22 universitetinės aukštosios mokyklos (14 valstybinių ir 8 privačios) ir 23 kolegijos (13 valstybinių ir 10 privačių), studijavo 133,3 tūkst. studentų, dirbo 11,8 tūkst. pedagogų.

2017/2018 veikė 21 universitetinė aukštoji mokykla (14 valstybinių ir 7 privačios), 22 kolegijos (13 valstybinių ir 9 privačios). 2018 kolegijas baigė 8 tūkst. absolventų, universitetuose bakalauro laipsnį įgijo 10,7 tūkst., magistro – 6,5 tūkst. absolventų.

2018/2019 veikė 20 universitetinių aukštųjų mokyklų (13 valstybinių ir 7 privačios) ir 22 kolegijos (12 valstybinių ir 10 privačių). Studijavo 111,3 tūkst. studentų (77,3 tūkst. universitetinėse ir 34 tūkst. kolegijose), dirbo 43,1 tūkst. dėstytojų.

Vykdant aukštojo mokslo pertvarką sujungtos kai kurios aukštosios mokyklos. 2018 01 13 Lietuvos Respublikos Seimas pritarė, kad Aleksandro Stulginskio universitetas ir Lietuvos edukologijos universitetas būtų reorganizuojami juos prijungiant prie Vytauto Didžiojo universiteto (šie universitetai tapo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija ir Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija). Galutinai veiklų ir struktūrinių organizacinių padalinių optimizaciją planuojama baigti iki 2022. Šiaulių universitetą buvo nuspręsta iki 2019 07 01 prijungti prie Vilniaus universiteto (pertvarkant į Vilniaus universiteto Švietimo akademiją), 2019 04 nuspręsta prijungimą atidėti iki 2020 07 1. 2018 12 Lietuvos Respublikos Seimas pritarė Mykolo Romerio universiteto reorganizacijai prijungiant jį prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto (pagal 2018–2021 reorganizacijos planą), 2019 susijungimas nukeltas į 2022. Atsisakyta planų Lietuvos sporto universitetą prijungti prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto po Konstitucinio Teismo sprendimo, kad toks prijungimas prieštarauja Konstitucijai

2020 yra 12 valstybinių universitetinių aukštųjų mokyklų (3 lentelė), 5 privačios universitetinės aukštosios mokyklos (4 lentelė), 12 valstybinių kolegijų (5 lentelė), 7 privačios kolegijos (6 lentelė), 3 katalikų aukštosios mokyklos (Kauno kunigų seminarija, Telšių kunigų seminarija, Vilniaus kunigų seminarija).

3 lent. Lietuvos valstybinės universitetinės aukštosios mokyklos 2020
Aukštoji mokykla
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija
Kauno technologijos universitetas
Klaipėdos universitetas
Lietuvos muzikos ir teatro akademija
Lietuvos sporto universitetas
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
Mykolo Romerio universitetas
Šiaulių universitetas
Vilniaus dailės akademija
Vilniaus Gedimino technikos universitetas
Vilniaus universitetas
Vytauto Didžiojo universitetas
4 lent. Privačios universitetinės aukštosios mokyklos 2023
Aukštoji mokykla
Balstogės universiteto filialas (Ekonomikos-informatikos fakultetas Vilniuje)
Europos humanitarinis universitetas (Vilniuje)
ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas (Vilniuje)
Kazimiero Simonavičiaus universitetas (Vilniuje)
LCC tarptautinis universitetas (Klaipėdoje)
5 lent. Valstybinės kolegijos 2023
Kolegija
Alytaus kolegija
Kauno kolegija
Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija
Kauno technikos kolegija
Klaipėdos valstybinė kolegija
Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla
Marijampolės kolegija
Panevėžio kolegija
Šiaulių valstybinė kolegija
Utenos kolegija
Vilniaus kolegija
Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija
6 lent. Privačios kolegijos 2020
Kolegija
Kolpingo kolegija (Kaune)
Lietuvos verslo kolegija (Vilniuje)
Socialinių mokslų kolegija (Kaune, Klaipėdoje, Vilniuje)
Šv. Ignaco Lojolos kolegija (Kaune)
Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla (Vilniuje)
Vilniaus dizaino kolegija
Vilniaus verslo kolegija

Suaugusiųjų švietimas

1992 reformuotos suaugusiųjų švietimo institucijos, pradėta steigti suaugusiųjų švietimu, andragogų rengimu besirūpinantys padaliniai. 1992 Vilniuje įkurta Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacija, 1995 Vilniuje – Trečiojo amžiaus universitetas. Pagal Švietimo įstatymą ir 2014 Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymą (nauja redakcija 2015; jis pakeitė 1997 Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymą) suaugusiųjų mokymas yra formalusis, neformalusis švietimas ir tęstinis mokymasis (mokymosi visą gyvenimą dalis, apimanti formalųjį, neformalųjį švietimą ir savišvietą, kai asmens įgyta kompetencija gali būti pripažįstama kaip baigta formaliojo švietimo programos dalis). Formalusis mokymas apima suaugusiųjų bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir ugdymo bei aukštąsias mokyklas ir nuotolinius centrus, neformalusis mokymas ir tęstinis mokymasis – suaugusiųjų mokyklas, centrus, bendrojo ugdymo mokyklas su suaugusiųjų klasėmis, Trečiojo amžiaus universitetą, laisvuosius mokytojus, t. p. bibliotekas, muziejus ar kitas viešąsias ir privačias įstaigas, kurioms švietimas nėra pagrindinė veikla.

2006 veikė 31 suaugusiųjų bendrojo ugdymo mokykla ir mokymo centras, mokėsi 17 820 žmonių. 2012/2013 suaugusiųjų mokyklose mokėsi 10 949 asmenys, 2015/2016 – 6378, 2017/2018 – 5790.

2016 įvairiuose kursuose, seminaruose, konferencijose žinias gilino 409 tūkst. suaugusiųjų.

švietimas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje

švietimas Lietuvoje Rusijos imperijos valdymo metais

švietimas Lietuvoje Pirmojo pasaulinio karo metais

Lietuvos Respublikos švietimo sistema 1918–1940

švietimas Lietuvoje Vokietijos okupacijos metais (1941–1944)

švietimas Lietuvoje sovietinės okupacijos metais (1940–1941 ir 1944–1990)

švietimas Mažojoje Lietuvoje

lietuviškos mokyklos užsienyje

švietimas Lietuvoje; Lietuvos švietimas

lietuviškos mokyklos užsienyje

švietimas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje

švietimas Lietuvoje Rusijos imperijos valdymo metais

švietimas Lietuvoje Pirmojo pasaulinio karo metais

Lietuvos Respublikos švietimo sistema 1918–1940

švietimas Lietuvoje Vokietijos okupacijos metais (1941–1944)

švietimas Lietuvoje sovietinės okupacijos metais (1940–1941 ir 1944–1990)

švietimas Mažojoje Lietuvoje

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką