Lietuvõs Respùblikos teism sistemà po 1990
Teismų sistema pagal Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Laikinuoju Pagrindiniu Įstatymu (1990 03 11) buvo nustatyta, kad teisingumą vykdo tik teismai ir kad teismai su ypatingais įgaliojimais nesteigiami. Pagal šį įstatymą teismų sistemą sudarė rajonų (miestų) teismai ir Aukščiausiasis Teismas (aukščiausia teisminės valdžios institucija). Aukščiausiojo Teismo teisėjus ir tarėjus bei rajonų (miestų) teismų teisėjus rinko Aukščiausioji Taryba, o rajonų (miestų) teismų tarėjus – liaudies deputatų tarybos. 1992 02 06 priėmus Teismų įstatymą pradėta teismų reforma. Šis įstatymas, atkūręs iki SSRS okupacijos galiojusią teismų sistemą ir patvirtinęs nepriklausomos Lietuvos teismų organizavimo ir veiklos perimamumą ir tęstinumą, nustatė teismų sudarymo tvarką ir kompetenciją. Pagal šį įstatymą bendrosios kompetencijos teismų sistemą sudarė: apylinkių teismai, apygardų teismai, Apeliacinis teismas ir Aukščiausiasis Teismas. Visuose teismuose, išskyrus apylinkių, įsteigti baudžiamųjų ir civilinių bylų skyriai. Apylinkių teismuose bylas nagrinėjo vienas teisėjas (1992 liaudies tarėjų institucija panaikinta), kituose – trijų teisėjų kolegijos. Aukščiausiojo Teismo Lietuvos teisėjų senatas (nuo 1995 Aukščiausiojo Teismo senatas) nagrinėjo teismų praktiką, skundus, teisėjų garbės teismo sprendimus, teikė rekomendacijas teismams. Prie apylinkių teismų nuo 1992 pradėjo dirbti antstoliai (Lietuvos antstoliai).
Teismų sistema pagal Konstituciją
1992 10 25 priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtino Teismų įstatymo (1992) nustatytą bendrosios kompetencijos teismų sistemą, pirmą kartą Lietuvos istorijoje įteisino Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įsteigimą, numatė galimybę administracinių, darbo, šeimos ir kitų bylų nagrinėjimui steigti specializuotuosius teismus.
Konstitucinio Teismo rūmai Vilniuje (1931–32, rekonstruoti 1980)
Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją (1992), Konstitucinio Teismo (1993) ir Teismų (1994, nauja redakcija 2002) įstatymus Lietuvoje yra trys teismų sistemos: Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (vykdo konstitucinę teisminę kontrolę), Lietuvos Respublikos bendrosios kompetencijos teismų (apylinkių teismai – Lietuvos Respublikos apylinkės teismas, apygardų teismai – Lietuvos Respublikos apygardos teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas) sistema bei Administracinių teismų įsteigimo įstatymu (1999) įsteigta ir nuo 1999 05 01 veikianti Lietuvos Respublikos administracinių teismų sistema. Pastarasis įstatymas nustatė trijų pakopų (penkis apygardų administracinius teismus, Aukštesnįjį administracinį teismą ir Apeliacinio teismo Administracinių bylų skyrių) administracinių teismų sistemą; nuo 2001 veikia dviejų pakopų administraciniai teismai, t. y. iki 2018 veikė penki, o nuo 2018 veikia du apygardų administraciniai teismai (Lietuvos Respublikos apygardos administracinis teismas) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
Teismų ir teisėjų teisės ir pareigos
Pagal Konstituciją vykdydami teisingumą teismai ir teisėjai yra nepriklausomi, sprendimai ir nuosprendžiai priimami Lietuvos Respublikos vardu, teisėjai negali taikyti Konstitucijai prieštaraujančio įstatymo. Draudžiama valdžios ir valdymo institucijoms, Seimo nariams ir pareigūnams, partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų nariams, piliečiams kištis į teisėjo ar teismo veiklą. Kišimasis užtraukia įstatymo nustatytą atsakomybę. Teisme procesas vyksta valstybine kalba (lietuvių kalba). Teisėju gali būti tik Lietuvos pilietis. Teisėjas negali būti suimtas, patrauktas baudžiamojon atsakomybėn be Lietuvos Respublikos Seimo, o tarp Seimo sesijų – be Lietuvos Respublikos Prezidento sutikimo. Teisėjas negali eiti kitų pareigų, dirbti verslo, kitose įstaigose, įmonėse, dalyvauti politinių organizacijų veikloje. Tinkamas teismų darbo sąlygas garantuoja valstybė. Teismo posėdžių salėje turi būti Lietuvos valstybės vėliava ir Lietuvos valstybės herbas. Teismas yra juridinis asmuo, turi savo antspaudą su valstybės herbu.
Teismų bendradarbiavimas
centrinis įėjimas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pastatą Vilniuje (2019)
Lietuvos Respublikos teismai, kai jiems nagrinėjamoje byloje reikalinga informacija ar teisinė pagalba iš kitos valstybės, su užsienio teismais, kitomis įstaigomis ar tarptautinėmis organizacijomis susižino Lietuvos Respublikos įstatymų ir tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka. Teismas, kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas, iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad sprendimas byloje būtų priimtas, turi teisę kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti dėl to preliminarų nutarimą; šiuo atveju Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, t. p. teismas, kuris yra galutinė instancija nagrinėjamoje byloje (kai sprendimas negali būti toliau skundžiamas), privalo prašyti kompetentingos Europos Sąjungos teisminės institucijos preliminaraus nutarimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl bylos nagrinėjimo metu iškilusio principinio klausimo, susijusio su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ar jos protokoluose apibrėžtų teisių ir laisvių aiškinimu ar taikymu, gali kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą su prašymu pateikti dėl to konsultacinę išvadą.
Įgyvendinant teisės principus, kad teisė negali būti nevieša bei kad iš esmės vienodos bylos turėtų būti sprendžiamos vienodai, teismų baigiamieji aktai, atskirosios nutartys ir metinės Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktikos apžvalgos skelbiami Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje Teisėjų tarybos nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo sprendimai, nutartys, nutarimai, t. p. įsiteisėję administracinių teismų sprendimai dėl norminių administracinių aktų teisėtumo skelbiami Teisės aktų registre.
-Lietuvos teismų sistema
12
1553
579
Lietuvos Respublikos teismų sistema 1918–1940
Lietuvos teismų sistema sovietinės (1940–1941 ir 1944–1990) ir Vokietijos okupacijų metais
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
Lietuvos Respublikos bendrosios kompetencijos teismai
Lietuvos Respublikos apylinkės teismas
Lietuvos Respublikos apygardos teismas
Lietuvos Respublikos apeliacinis teismas
Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas
Lietuvos Respublikos apygardos administracinis teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas