Lietuvõs Respùblikos ùžsienio reikal ministèrija, vykdomosios valdžios institucija, atsakinga už valstybės politikos įgyvendinimą ir koordinavimą tarptautinių santykių, Lietuvos Respublikos, jos juridinių ir fizinių asmenų teisių ir interesų apsaugos užsienyje, ekonominio saugumo, užsienio prekybos srityse. Yra Vilniuje. Vadovauja Ministro Pirmininko teikimu Lietuvos Respublikos Prezidento skiriamas užsienio reikalų ministras.
Veikla
Užsienio reikalų ministerijos pastatas Vilniuje (2019)
Ministerija dalyvauja formuojant ir įgyvendinant Lietuvos Respublikos užsienio ir saugumo politikos prioritetines kryptis (formuoja Lietuvos Respublikos poziciją NATO ir kitose tarptautinio saugumo organizacijose, tarptautinėse karinėse ir civilinėse operacijose bei misijose, įgyvendina užsienio politiką žmogaus teisių srityje, koordinuoja asmenų įsidarbinimą ir delegavimą į tarptautines organizacijas, institucijas ir kita), koordinuoja Lietuvos Respublikos Europos Sąjungos politikos formavimą (Lietuvos Respublikos politikos formavimą ir pozicijos rengimą Europos Vadovų Taryboje, Europos Sąjungos Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių taryboje, Europos Sąjungos Tarybos nuolatinių atstovų komiteto posėdžiuose svarstomais klausimais, pasirengimą Lietuvos Respublikos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai).
Ministerija analizuoja tarptautinę padėtį, tarptautinės politikos tendencijas, Lietuvos Respublikai prioritetinių valstybių užsienio ir vidaus politiką, tarptautinių organizacijų veiklą, tarptautinės ekonomikos politikos tendencijas, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka teikia apie tai informaciją kitoms valstybės institucijoms ir įstaigoms, atstovauja Lietuvos Respublikai užsienyje (palaiko diplomatinius ir konsulinius santykius su užsienio valstybėmis, ryšius su tarptautinėmis organizacijomis, Lietuvos Respublikos vardu derasi su užsienio valstybėmis ir tarptautinėse organizacijose, sudaro su jomis tarptautines sutartis, dalyvauja skatinant eksportą ir investicijas), dalyvauja formuojant ir įgyvendinant ryšių su užsienyje gyvenančiais lietuviais valstybės politiką, kuriant Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ir saugumo politikos teisinę bazę, atlieka kitas įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų jai pavestas funkcijas.
Pavaldžios įstaigos
Ministerijai tiesiogiai pavaldžios institucijos yra (2019) Lietuvos diplomatinės atstovybės (40 ambasadų, 8 generaliniai konsulatai, 4 konsulatai, 10 atstovybių prie tarptautinių organizacijų, 1 biuras, 1 nuolatinė misija), viešoji įstaiga Rytų Europos studijų centras.
Istorija
1918 sudarius pirmąją Lietuvos Vyriausybę įsteigta ir Užsienio reikalų ministerija, kurios svarbiausias tikslas buvo atkurtos Lietuvos valstybės pripažinimas ir siekis pasikeisti Lietuvos diplomatinėmis atstovybėmis su užsienio valstybėmis. Pirmasis oficialiai pripažintas Lietuvos pasiuntinys užsienio valstybėje (Vokietijoje), priimtas su visomis diplomatinėmis privilegijomis, 1918 11 20 buvo J. Šaulys.
1921 ministeriją sudarė 4 departamentai: Bendrasis (sudarytas iš Konsulinio ir diplomatinių pasų skyriaus, buhalterijos, Archyvų bei bendrosios raštinės skyrių; 25 darbuotojai), Rytų (7 darbuotojai), Europos Centro (7 darbuotojai) ir Vakarų (6 darbuotojai). 123 Lietuvos diplomatai dirbo užsienyje. Nuo 3 dešimtmečio pabaigos įsitvirtino nuolatinė ministerijos struktūra – Ministro kabinetas ir 3 departamentai: Politikos, Teisių ir administracijos bei Ekonomikos. 1940 pradžioje ministerija turėjo 218 darbuotojų, iš jų 123 dirbo centre, 95 – pasiuntinybėse ir konsulatuose užsienyje. Tarpukariu Lietuva buvo įkūrusi 15 pasiuntinybių (kai kurie pasiuntiniai atstovavo Lietuvai iškart keliose šalyse), turėjo 12 karjeros konsulatų.
1940 05 31, pritarus prezidentui A. Smetonai, užsienio reikalų ministras J. Urbšys informavo svarbiausias Lietuvos pasiuntinybes užsienyje, kad okupacijos atveju Lietuvos diplomatinės tarnybos vadovu skiriamas nepaprastasis ir įgaliotasis ministras Romoje S. Lozoraitis, jo pirmuoju pavaduotoju – nepaprastasis ir įgaliotasis ministras Prancūzijoje P. Klimas, antruoju – nepaprastasis ir įgaliotasis ministras Šveicarijoje Jurgis Šaulys. Lietuvos diplomatinė tarnyba tapo vienintele valstybine institucija Lietuvoje, 1940 liepos ir rugpjūčio mėnesiais protestavusia prieš valstybės aneksiją. Lietuvos diplomatinei tarnybai iki 1990 pavyko atstovauti Lietuvai svarbiausiose Vakarų valstybėse.
1990 03 17 suformuota nepriklausomos Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir atkurta Užsienio reikalų ministerija.
Užsienio reikalų ministrai
*1940–91 diplomatijos šefas
-Užsienio reikalų ministerija
1