Lietuvõs Respùblikos vidaũs reikal ministèrija, vykdomosios valdžios institucija, atsakinga už valstybės politikos įgyvendinimą ir koordinavimą viešojo saugumo, migracijos, regionų plėtros, savivaldos, viešojo administravimo, valstybės tarnybos, tarptautinio bendradarbiavimo srityse. Yra Vilniuje. Vadovauja Ministro Pirmininko teikimu Lietuvos Respublikos Prezidento skiriamas vidaus reikalų ministras.
Veikla
Vidaus reikalų ministerijos pastatas Vilniuje (2019)
Ministerija organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja viešojo saugumo sričiai priklausančių veiklų (viešosios tvarkos, vidaus tarnybos, priešgaisrinės bei civilinės saugos ir gelbėjimo darbų, valstybės sienos apsaugos, ginklų, šaudmenų, sprogmenų ir specialiųjų priemonių apyvartos, saugomo asmens statusą turinčių asmenų apsaugos) įgyvendinimą, formuoja valstybės politiką migracijos srityje, koordinuoja Schengeno ir Vizų informacinių sistemų veiklą. Vykdydama valstybės politiką viešojo administravimo srityje, rengia įstatymų ir kitų teisės aktų projektus dėl viešojo administravimo subjektų sistemos, administracinio reglamentavimo, administracinių, viešųjų paslaugų teikimo administravimo, koordinuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybei atskaitingų institucijų funkcijų peržiūros procesą, formuoja kokybės vadybos politiką viešajame administravime.
Ministerija dalyvauja reformuojant Lietuvos Respublikos teritorijos administracinius vienetus, nustatant gyvenamąsias vietoves, jų teritorijų ribas ir suteikiant gyvenamosioms vietovėms pavadinimus, reglamentuoja adresų suteikimą, t. p. koordinuoja valstybės ir savivaldybių interesų derinimą, kuria teisines ir ekonomines sąlygas, tinkamas teritorinei gyventojų bendruomenei funkcionuoti.
Įgyvendindama valstybės politiką valstybės tarnybos srityje, ministerija rengia įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su valstybės tarnyba, projektus, analizuoja Europos Sąjungos valstybių narių bei kitų šalių patirtį, rengia pasiūlymus dėl vientisos valstybės tarnybos personalo valdymo ir valstybės tarnautojų karjeros planavimo sistemos, koordinuoja Valstybės tarnybos įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimo kontrolę.
Pavaldžios įstaigos
Prie ministerijos veikia (2019) Informatikos ir ryšių, Migracijos, Policijos (Lietuvos policija), Regioninės plėtros, Turto valdymo ir ūkio, Valstybės tarnybos departamentai, Vadovybės apsaugos departamentas, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, Asmens dokumentų išrašymo centras, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Valstybės sienos apsaugos (Lietuvos valstybės sienos apsauga), Viešojo saugumo tarnybos, Ginklų fondas, valstybės įmonė Regitra, Valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymo centras Dainava ir kitos įstaigos.
Istorija
1918 sudarius pirmąją Lietuvos Vyriausybę, įsteigta ir Vidaus reikalų ministerija. 1919 pradžioje Vyriausybę perkėlus į laikinąją sostinę Kauną, kartu perkelta ir Vidaus reikalų ministerija. Kaune ministerija veikė iki 1940 SSRS okupacijos (likviduota 1940 09 16). Veikla apėmė daug sričių. 1919 pabaigoje ministeriją sudarė 6 departamentai: Bendrųjų reikalų, Piliečių apsaugos, Savivaldybės įstaigų, Sveikatos, Tikybų, Darbo ir socialinės apsaugos. 1933 galutinai nusistovėjo ministerijos struktūra, apimanti 6 departamentus: Administracijos, Darbo ir socialinės apsaugos, Piliečių apsaugos (nuo 1935 Policijos), Savivaldybių, Sveikatos apsaugos ir Valstybės saugumo. Ministerijai pavaldi buvo ir Statybos inspekcija. Ši struktūra liko iš esmės nepakitusi iki šalies okupacijos.
SSRS okupacijos metais Lietuvoje 1940 08 26 įkurtas Vidaus reikalų liaudies komisariatas, nuo 1946 03 14 – Vidaus reikalų ministerija, kuri buvo pavaldi sąjunginei SSRS vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos SSR Ministrų Tarybai.
1990 03 17 suformuota nepriklausomos Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir atkurta Vidaus reikalų ministerija. 1990 05 29 prie ministerijos įsteigtas Priešgaisrinės apsaugos departamentas. 1991 05 31 Ministro pirmininko nutarimu buvo patvirtinti Vidaus reikalų ministerijos nuostatai, jie pakeitė ligi tol galiojusius 1973 patvirtintus LSSR vidaus reikalų ministerijos nuostatus. 1991 11 30 įsteigtas Tarptautinės kriminalinės policijos organizacijos (Interpolo) Lietuvos nacionalinis biuras. 1994 07 18 Krašto apsaugos ministerijos Valstybės sienos apsaugos tarnyba buvo reorganizuota į Pasienio policijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos, 2001 03 05 jis pertvarkytas į Valstybės sienos apsaugos tarnybą. 1996 12 10 prie ministerijos įsteigtas Užsieniečių registracijos centras, 1997 02 04 – Mokesčių policijos departamentas (2002 04 01 pertvarkytas į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą). 1997 02 18 kovai su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir nusikaltimais valstybės tarnybai įsteigta Specialiųjų tyrimų tarnyba. 1998 05 25 įkurtas Ugniagesių rengimo centras, 2000 06 16 – Gyventojų registro tarnyba. 2000 pabaigoje ministerija perėmė dalį funkcijų iš panaikintos Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos. Siekiant užtikrinti Valstybės tarnybos įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimą 2002 12 01 buvo įsteigtas Valstybės tarnybos departamentas (reorganizuotas į Vyriausybės įstaigą 2013 01 01, nuo 2019 01 01 pavaldus Vidaus reikalų ministerijai). 2003 10 31 pasirašytas Lietuvos Respublikos ir Europolo bendradarbiavimo susitarimas. 2004 05 01 Valstybės sienos apsaugos tarnyba pradėjo saugoti išorinę Europos Sąjungos sieną su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi bei Baltarusija. 2003 10 02 įsteigtas Bendrasis pagalbos centras (nuo 2006 07 01 pavaldus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui).
1
-Vidaus reikalų ministerija