Lietuvõs revoliùcinių socialstų liáudininkų pártija, liaudininkų politinės srovės partija. 1918 veikė Rusijoje, 1918–27 – Lietuvoje.
1918 05 įkūrė centristinių pažiūrų ir kairieji Lietuvos socialistų liaudininkų partijos veikėjai. Partijos programa buvo artima Rusijos kairiesiems eserams. Rusijoje Lietuvos revoliucinių socialistų liaudininkų partija veikė iki 1918 11. Veikėjai – A. Iešmanta, M. Januškevičius, rašytojas Butkų Juzė (J. Butkus).
Dalis į Lietuvą grįžusių partijos veikėjų 1918–19 įkūrė partijos grupių, kai kurios jų – eseriškų tarybų. Išstūmus iš Lietuvos Sovietų Rusijos kariuomenę dalis partijos veikėjų perėjo į Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partiją ir Lietuvos socialdemokratų partiją, liko maža inteligentų grupė. 1920 revoliucinių socialistų liaudininkų atstovas K. Lekeckas buvo išrinktas Steigiamojo Seimo atstovu. Partija daugiausia veikė nelegaliai (tik 1926 antroje pusėje kai kur legaliai). 1920–26 (su pertraukomis) legaliai veikė jos įkurta jaunimo organizacija Draugas. 1922–26 Kauno universitete veikė bendra revoliucinių socialistų liaudininkų, socialdemokratų ir komunistų Studentų socialistų draugija. 1927 04 konferencijoje partija persitvarkė į Lietuvos socialistų revoliucionierių maksimalistų sąjungą.
Leido laikraščius Kovos vėliava (1918–19), Draugas (1920–24; 1926), Kovos kelias (1926), Socialistas liaudininkas (1926).
Žymesni veikėjai: V. Bielskis, Butkų Juzė, A. Iešmanta, M. Januškevičius, V. Karosa, F. Saltonas, A. Sugintas.