Lietuvõs ryši sistèmos administrãvimas
19 a.–1918 visas Lietuvoje veikusias ryšių įstaigas valdė centrinė Rusijos imperijos pašto administracija. 1918 11 16 prie Lietuvos susisiekimo ministerijos įkurta Pašto valdyba. Jos vadovavimo sričiai buvo priskirta paštas, telegrafas, telefono ryšiai, nuo 1927 – ir radijo stočių techninė priežiūra. 1918–40 apskričių ir valsčių centruose veikė pašto įstaigos, kaimuose – pašto agentūros. Korespondencija tiesiai adresatams buvo pristatoma tik miestuose, kaimuose – į agentūras vieną du kartus per savaitę. 1922 01 01 Lietuva priimta į Pasaulinę pašto sąjungą (Union Postale Universelle, UPU, įkurta 1874 Berne, nuo 1947 specializuota Jungtinių Tautų institucija), 1932 – į Tarptautinę telekomunikacijų sąjungą (International Telecommunication Union, ITU, įkurta 1932 Madride susijungus Tarptautinei telegrafo sąjungai, įkurtai 1865, ir Tarptautinei radijo telegrafo sąjungai, įkurtai 1906). SSRS okupavus Lietuvą Susisiekimo ministerija (ir Pašto valdyba) panaikinta, apskričių pašto įstaigos tapo pašto kontoromis, mažesni paštai – skyriais. Daug buvusių tarnautojų suimta ir ištremta. SSRS reikalaujant panaikinta Lietuvos narystė tarptautinėse ryšių organizacijose. Nacių okupacijos laikotarpiu Lietuvos ryšius administravo Vokietijos valdžia. Per Antrąjį pasaulinį karą sunaikinta apie 85 % ryšių ūkio. 1944 antroje pusėje SSRS vėl okupavus Lietuvą ryšius pradėjo administruoti SSRS ryšių liaudies komisariato įgaliotinis Lietuvai. 1948 įkurta Lietuvos ryšių ministerija, pavaldi SSRS ryšių ministerijai. SSRS okupacijos metais Lietuvos ryšiai su užsienio valstybėmis buvo organizuojami per Maskvą ir kontroliuojami KGB. Vidaus ryšiai buvo plėtojami pagal SSRS centrinių žinybų schemą. 1957 ryšių ūkis iš esmės pertvarkytas. Didžiausių Lietuvos miestų ir rajonų centrų ryšių kontoros tapo miestų arba rajonų ryšių mazgais. Kauno ir Klaipėdos miestų, Šiaulių ir Panevėžio rajonų ryšių mazgai teikė pašto ir kitas ryšių paslaugas. Kitų rajonų ryšių mazgai t. p. teikė visas paslaugas, bet jiems nepriklausė telefono ir telegrafo ryšių techninės priemonės ir nebuvo pavaldžių jas aptarnaujančių darbuotojų. Visų rajonų telefono ir telegrafo ryšių priemones aptarnavo Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio eksploataciniai techniniai ryšių mazgai, kurie buvo įsteigti vietoj šių miestų linijinių techninių ryšių mazgų. Papildomai įsteigti Marijampolės (tuo metu – Kapsuko) ir Rokiškio eksploataciniai techniniai ryšių mazgai. Kiekviename rajone įkurti ryšių techniniai cechai buvo pavaldūs zoniniams eksploataciniams techniniams ryšių mazgams (šie buvo pavaldūs Respublikiniam elektros ryšių ir radiofikacijos mazgui). Tarptautinės reikšmės kabelinėms telefono ryšio linijoms prižiūrėti įkurti Vilniaus ir Šiaulių magistraliniai eksploataciniai techniniai ryšių mazgai. Ryšių ministerijai pavaldūs buvo miestų ir rajonų ryšių mazgai, Respublikinis elektros ryšių ir radiofikacijos mazgas, Respublikinė tarpmiestinė telefono stotis, Respublikinis telegrafas, Respublikinis radijo ir televizijos centras, Ryšių objektų statybos direkcija, Ryšių autobazė, Vilniaus miesto specializuotos ryšių įmonės, Vilniaus statybos montavimo darbų valdyba (vėliau tapo specializuotu statybos montavimo darbų trestu Lietuvos ryšių statyba). Specializuojant paslaugų teikimą 1981 įkurti Kauno ir Klaipėdos centriniai paštai, Kauno miesto telefono tinklai, Kauno, Šiaulių, Panevėžio telefono-telegrafo stotys. 1987 pradėta ryšių ūkio valdymo reforma: įsteigti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Kapsuko ir Utenos gamybiniai susivienijimai, panaikinti visi eksploataciniai techniniai ryšių mazgai, Respublikinis elektros ryšių ir radiofikacijos mazgas. Rajoniniams ryšių mazgams pavesta vykdyti įrenginių techninę eksploataciją ir komercinę ryšių veiklą. Ryšių ministerijai liko pavaldžios Vilniaus miesto specializuotos paslaugų įmonės, t. p. visi 7 gamybiniai susivienijimai, Respublikinė tarpmiestinė telefono stotis, Respublikinis telegrafas, Radijo ir televizijos centras, Vilniaus ir Šiaulių magistraliniai eksploataciniai ryšių mazgai, trestas Lietuvos ryšių statyba, Centrinis projektavimo ir konstravimo biuras, Materialinio techninio tiekimo valdyba ir Ryšių autobazė.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1990 12 pagal Įmonių rejestro įstatymą 7 gamybiniai susivienijimai pertvarkyti į valstybines pašto, telegrafo, telefono įmones. 1991–93 panaikinus trestą Lietuvos ryšių statyba įkurtos 7 savarankiškos įmonės (vėliau privatizuotos), spaudos platinimo susivienijimas Lietuvos sąjunginė spauda pertvarkytas į spaudos platinimo įmonę Lietuvos spauda (nuo 2012 Reitan Convenience Lithuania), įkurtos dar 27 savarankiškos įmonės. 1991 pabaigoje panaikinta Ryšių ministerija, vietoj jos 1992 pradėjo veikti Ryšių ir informatikos ministerija. 1991 atkurta Lietuvos narystė Tarptautinėje telekomunikacijų, 1992 – Pasaulinėje pašto sąjungoje, Lietuva įstojo į Europos pašto ir telekomunikacijų administracijų konferenciją (Conférence européenne des administrations des postes et télécommunications, CEPT, įkurta 1959 Montreux, Šveicarija). 1992 01 01 pašto įmonės atskirtos nuo kitų ryšių ir įkurtos valstybinės įmonės Lietuvos paštas, Lietuvos telekomas (1998 privatizuota, 2006–17 TEO LT, nuo 2017 Telia Lietuva), Lietuvos radijo ir televizijos centras, Radijo dažnių tarnyba (nuo 2001 Ryšių reguliavimo tarnyba). 1993 bendrovė Lietuvos paštas priimta į Europos valstybių pašto operatorių asociaciją PostEurop (įkurta 1993 Briuselyje). 1998 Ryšių ir informatikos ministerija panaikinta, jos funkcijas ryšių valdymo srityje perėmė Susisiekimo ministerija (įkurtas Ryšių departamentas), informatikos srityje – Valdymo reformų ir savivaldybių ministerija (panaikinta 2000, funkcijos perduotos Vidaus reikalų ministerijai). 2001 įkurtas Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės iš Vidaus reikalų ministerijos perėmė informacinių technologijų ir informacinės visuomenės plėtros koordinavimo funkcijas. Ryšių sektoriaus veiklą reglamentuoja Visuomenės informavimo (1996, nauja redakcija 2006; pakeitė 1990–96 galiojusį Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatymą), Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (1996, įsigaliojo 1997, nauja redakcija 2005, įsigaliojo 2006), Pašto (1999, nauja redakcija 2013), Elektroninių ryšių (2004, pakeitė 1998–2004 galiojusį Telekomunikacijų įstatymą) įstatymai.
2079