samanos: a – Magelano kiminas, b – dvišakė skirstė, c – dirvoninė širmūnė, d – puošnioji šepšė
Lietuvõs sãmanos
Lietuvoje samanų, arba brijūnų (Bryophyta), skyriaus augalai, priskiriami 3 klasėms: lapsamanių, arba brijainių (Bryopsida), kerpsamanių, arba maršantijinių (Hepaticae), ir ylvaisainių (Anthocerotopsida). Didesnė yra lapsamanių (apie 340 rūšių), mažesnė – kerpsamanių (apie 110 rūšių) klasė. Lapsamanės skirstomos į 2 poklasius: kiminai, arba kiminuočiai (Sphagnidae), ir žaliosios samanos, arba brijuočiai (Bryidae). Dar aptinkamos 3 ylvaisainių (Anthocerotopsida) klasės augalų rūšys.
Lapsamanės
Gausiausia dirvožemyje augančių samanų grupė. Maždaug pusė dirvožemyje augančių lapsamanių įsikuria miškuose. Dažniausios – purioji dvyndantė (Dicranum polysetum), atžalinė gūžtvė (Hylocomium splendens), paprastoji šilsamanė (Pleurozium schreberi), tribriaunė kerėža (Rhytidiadelphus triquetrus). Pelkėse aptinkama apie 50 rūšių žaliųjų samanų ir apie 30 rūšių kiminų. Būdingiausios aukštapelkių samanos yra pelkinė tranšė (Aulacomnium palustre), durpyninis gegužlinis (Polytrichum strictum), Magelano kiminas (Sphagnum magellanicum). Žemapelkėse samanų įvairovė didesnė. Dažniausios – pelkinė dygutė (Calliergonella cuspidata), žvilgančioji veltenė (Tomentypnum nitens), tarpinė drepanė (Drepanocladus cossonii).
Kerpsamanės
Miškuose ir pelkėse dažniausiai įsiterpia tarp kitų samanų, kartais sudaro ištisines vejas arba sąžalynus. Daug jų želia ant medžių kamienų. Dažniausios – dvišakė skirstė (Metzgeria furcata), puošnioji blakstienė (Ptilidium ciliare). Didele kerpsamanių įvairove pasižymi pūvanti mediena. Nemažai jų, pvz., riestalapė raguotė (Nowelia curvifolia), lancetinė tiesmė (Liochlaena lanceolata), plunksninė pliusnė (Neckera pennata), aptinkama tik senuose miškuose ir vadinama tokių miškų indikatorinėmis rūšimis. Dėl intensyvaus miškų ūkinio naudojimo ir virtuolių šalinimo ant pūvančios medienos įsikuriančios kai kurių rūšių kerpsamanės yra retos.
Samanų paplitimas Lietuvoje
Pievose aptinkama apie 70 rūšių samanų, bet jų įvairovė labai panaši į pelkių ir miškų samanų įvairovę. Dažniausios yra dirvoninė kėnutė (Abietinella abietina), palminė junetė (Climacium dendroides). Smėlynuose auga apie 20 rūšių samanų. Dažna yra balkšvoji trumpė (Brachythecium albicans), paprastoji rausvutė (Ceratodon purpureus), dirvoninė širmūnė (Racomitrium canescens). Iš beveik 70 rūšių samanų, augančių vandens telkiniuose ir jų pakrantėse, tik šiurkščialapė ežerė (Rhynchostegium riparioides) ir kelių rūšių nertvinių (Fontinalaceae) šeimos samanos – trieilė nertvė (Fontinalis antipyretica), mažoji nertvė (Fontinalis dalecarlica) – yra tikrieji vandens augalai. Visos kitos samanos auga sausumoje ir negiliai vandenyje. Vietovėse, kuriose suardyta kitų augalų danga, dažniausiai auga brijinių (Bryaceae), dvyndantinių (Dicranaceae) ir potijinių (Pottiaceae) šeimų samanos. Dauguma jų yra smulkios ir trumpaamžės. Apie 70 rūšių samanų aptinkama ant medžių žievės. Didžioji jų dalis nelaikoma tikraisiais epifitais, nes gali augti dirvožemyje. Dažniausios epifitų rūšys yra tikroji garbuonė (Ulota crispa), ilgalapė kreivadantė (Anomodon longifolius), puošnioji šepšė (Orthotrichum speciosum), juostuotoji šepšė (Orthotrichum anomalum). Užregistruota apie 50 rūšių samanų,augančių ant akmenų. Vienos samanos įsikuria ant karbonatinių uolienų, kitos – ant akmenų. Dauguma samanų (augančių ant akmenų) retos arba labai retos. Dažniausios yra pailgoji grimija (Grimmia ovalis), blakstienotoji hedvigija (Hedwigia ciliata), ilgalapė sukutė (Paraleucobryum longifolium). Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos 97 rūšys samanų.
849