Lietuvos saugomos buveinės
Lietuvõs sáugomos buvenės
Lietuvoje nustatytos 53 tipų buveinės, įrašytos į vieną svarbiausių gamtos apsaugą reglamentuojančių Europos Sąjungos dokumentų – Gamtos buveinių, laukinės augalijos ir gyvūnijos direktyvą, dar vadinamą Buveinių direktyva. Siekiant apsaugoti retas ir nykstančias buveines kuriamas specialiųjų saugomų teritorijų tinklas Natura 2000. Tarp saugomų buveinių dar išskiriamos prioritetinės buveinės (pažymėtos žvaigždute*).
Jūros buveinės
Aptinkama 4 tipų – Smėlio seklumos 1110 (kodas), Upių žiotys (1130), *Lagūnos (1150) ir Rifai (1170). Šalyje saugomos 7 tipų vidaus vandenų buveinės: Mažai mineralizuoti ežerai su būdmainių augalų bendrijomis (3130), Ežerai su menturdumblių bendrijomis (3140), Natūralūs eutrofiniai ežerai su plūdžių arba aštrių bendrijomis (3150), Natūralūs distrofiniai ežerai (3160), Gipso karsto ežerai (3190), Upių sraunumos su kurklių bendrijomis (3260) ir Dumblingos upių pakrantės (3270). Vieni unikaliausių yra Gipso karsto ežerai. Jų buveinių esama šiaurės rytinėje dalyje, daugiausia Biržų ir Pasvalio rj., intensyvaus karsto regione. Dėl natūralaus gipso tirpsmo šių ežerų vanduo prisotintas Ca2+ir SO42–jonų, dėl specifinių hidrologinių ir hidrocheminių veiksnių ežeruose susidaro sąlygos sierabakterėms gyvuoti. Gipso karsto ežeruose randama sierabakterių kolonijų. Vienas didžiausių šio tipo ežerų yra Kirkilų ežeras.
natūralus distrofinis ežeras
baltosios kopos
Smėlynų buveinės
Dauguma jų yra vertingos biologinės įvairovės požiūriu ir saugomos. Nustatytos 9 tipų tokios buveinės: Užuomazginės pustomos kopos (2110), Baltosios kopos (2120), *Pilkosios kopos (2130), *Kopų varnauogynai (2140), Kopų gluosnynai (2170), Medžiais apaugusios pajūrio kopos (2180), Drėgnos tarpkopės (2190), Pajūrio smėlynų tyruliai (2320) ir Nesusivėrusios žemyninės smiltpievės (2330). Dauguma saugomų Smėlynų buveinių telkiasi Baltijos jūros pakrantėse, Kuršių nerijoje ir Lietuvos pietynėje dalyje.
Krūmynų buveinės
Saugomos 2 tipų, kuriose jie vyrauja: Viržynai (4030) ir Kadagynai (5130). Į Buveinių direktyvos saugomų buveinių sąrašą įrašytos 8 tipų pievų buveinės: *Karbonatinių smėlynų pievos (6120), Stepinės pievos (6210; *svarbios gegužraibinių augalų buveinės), *Rūšių turtingi briedgaurynai (6230), Melvenynai (6410), Eutrofiniai aukštieji žolynai (6430), Aliuvinės pievos (6450), Šienaujamos mezofitų pievos (6510) ir *Miškapievės (6530). Daugelis natūralių pievų buveinių yra retos ir dėl įvairių priežasčių sparčiai nyksta, todėl 4 tipai priskirti prioritetinių buveinių grupei.
Pelkių buveinės
Buveinių direktyvos saugomų buveinių sąraše yra 8 tipų: *Aktyvios aukštapelkės (7110), Degradavusios aukštapelkės (7120), Tarpinės pelkės ir liūnai (7140), Plikų durpių saidrynai (7150), Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės (7160), *Žemapelkės su šakotąja ratainyte (7210), *Šaltiniai su besiformuojančiais tufais (7220) ir Šarmingos žemapelkės (7230).
Labai retos ir nedidelius arba labai mažus plotus užima Karbonatinių uolienų atodangų (8210), Silikatinių uolienų atodangų buveinės (8220), Olų buveinei (8310) priskiriama viena – Karvės ola (Biržų rj. savivaldybės teritorijoje, Biržų regioniniame parke). Lietuvoje aptinkama 12 tipų Europoje saugomų miškų buveinių: *Vakarų taiga (9010), *Plačialapių ir mišrūs miškai (9020), Žolių turtingi eglynai (9050), Medžiais apaugusios ganyklos (9070), *Pelkėti lapuočių miškai (9080), Skroblynai (9160), *Griovų ir šlaitų miškai (9180), Sausieji ąžuolynai (9190), *Pelkiniai miškai (91D0), Aliuviniai miškai (91E0), Paupių guobynai (91F0) ir Kerpiniai pušynai (91T0). Įsteigtoms specialiosioms saugomoms teritorijoms rengiami buveinių tvarkymo planai, pagal kuriuos vykdomi gamtotvarkos darbai, siekiama išsaugoti ir palaikyti palankią buveinių būklę.
kerpinis pušynas
aktyvioji aukštapelkė
L: Europinės svarbos buveinės Lietuvoje / sud. V. Rašomavičius Vilnius 2001.
849