Lietuvõs sausumõs pãjėgos yra Lietuvos reguliariųjų pajėgų dalis. Jų paskirtis – valstybės sausumos teritorijos karinė apsauga ir valstybės gynimas.
Lietuvos sausumos pajėgų vėliava
Lietuvos lauko (sausumos) pajėgos įkurtos 2001 10 11. Jas sudaro šių pajėgų vadovybė (štabas), Motorizuotoji pėstininkų brigada Geležinis Vilkas, Motorizuotoji pėstininkų brigada Žemaitija, Lietuvos krašto apsaugos savanorių pajėgos, Inžinerijos batalionas ir Juozo Lukšos mokymo centras. Sausumos pajėgoms tiesiogiai vadovauja lauko (sausumos) pajėgų vadas. 2005 Lietuvos heraldikos komisija patvirtino Lietuvos sausumos pajėgų vėliavą. Pajėgose tarnauja apie 13,5 tūkst. profesinės karo tarnybos, nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių ir karių savanorių (2021).
Lietuvos sausumos pajėgos apginkluotos pėstininkų ir prieštankine ginkluote. Pėstininkų ginkluotė: pistoletai COLT, GLOCK, automatai M16A1, M14, AK‑4MT, G‑36, snaiperiniai šautuvai SAKO, M1982A1, kulkosvaidžiai MG3, FN MAG, M2HB, granatsvaidžiai, minosvaidžiai ir haubicos. Prieštankinė ginkluotė: granatsvaidžiai CARL GUSTAV ir prieštankinės valdomosios raketos JAVELIN. Sausumos pajėgos naudoja pėstininkų šarvuočius M113, M577, BRDM‑2, MT‑LB, BV‑206, Boxer, visureigius HMMWV, LAND ROVER DEFENDER, sunkvežimius.
Lietuvos sausumos pajėgų kariai per pratybas
Lietuvos kariuomenės šarvuotis Boxer
Lietuvos sausumos pajėgos plėtojamos pagal NATO standartus, didinamas jų operacinis veiksmingumas, gerinama sąveika su kitomis NATO valstybių pajėgomis. Kariai nuolat tobulina įgūdžius ir gebėjimus kariniuose mokymuose ir pratybose Lietuvoje bei kitose NATO valstybėse, t. p. dalyvaudami tarptautinėse karinėse operacijose (tarptautinė operacija) ir misijose (tarptautinė misija) užsienyje. Lietuvos sausumos pajėgų vadai išvardyti lentelėje.
1
*2007–08 laikinai einantis vado pareigas
Istorija
Lietuvos sausumos pajėgos nepriklausomybės metais (1918–1940). 1918 11 23 ministras pirmininkas A. Voldemaras pasirašė įsakymą nr. 1, kuriuo buvo įkurta Apsaugos Taryba ir įsakyta pradėti formuoti pirmąjį Lietuvos kariuomenės pulką. 1919–20 kuriamai Lietuvos kariuomenei teko kautis su trimis priešiškomis kariuomenėmis dėl Lietuvos laisvės ir teritorijos vientisumo išsaugojimo – Sovietų Rusijos, bermontininkų ir Lenkijos (Nepriklausomybės karas). Iš pradžių kariuomenę sudarė savanoriai, atsiliepę į 1918 12 29 oficialų Vyriausybės kvietimą Lietuva pavojuje. Pirmieji šauktiniai mobilizuoti 1919 03 05, iki tada į kariuomenę buvo įstoję apie 3000 savanorių. Nepriklausomybės kovų pabaigoje (1920) Lietuvos kariuomenę sudarė 40 600 karių.
Pasibaigus Nepriklausomybės kovoms iki 1922 kariuomenė nebuvo ženkliai mažinama, nes nuolatiniai konfliktai prie demarkacinės linijos su Lenkija (Lietuvos–Lenkijos demarkacijos linijos) galėjo vėl virsti karu. Tuo metu Lietuvos kariuomenėje (sausumos pajėgose) buvo 13 pėstininkų, 3 kavalerijos, 4 artilerijos pulkai, 3 artilerijos divizionai, 7 atskirieji pėstininkų batalionai, Šarvuočių rinktinė, Inžinerijos batalionas, Ryšių batalionas, geležinkelio ir automobilių batalionai. 1922–24 kariuomenė pradėta pertvarkyti taikos meto sąlygoms, ją sumažinus liko 9 pėstininkų, 4 artilerijos ir 2 kavalerijos pulkai. 1926 išformuoti dar 3 pulkai. 1935–36 kariuomenė vėl reformuota: atkurti Trečiasis pėstininkų pulkas, Šeštasis pėstininkų pulkas, Pirmasis artilerijos pulkas ir Dragūnų pulkas, sudaryta Priešlėktuvinės apsaugos rinktinė, raitosios artilerijos grupė (artilerijos grupė). Taikos metu tikroji karo tarnyba trukdavo 1,5 metų. Buvo šaukiami 21 m. amžiaus naujokai.
1940 kariuomenę (sausumos pajėgas) sudarė 3 pėstininkų divizijos (9 pulkai), 3 kavalerijos, 4 artilerijos pulkai, 1 ryšių ir 2 inžinerijos batalionai, priešlėktuvinės apsaugos, automobilių ir šarvuočių rinktinės (Lietuvos ginkluotosios pajėgos 1918–1940).
1940 06 SSRS okupavus Lietuvą, jos kariuomenė (su sausumos pajėgomis) buvo integruota į Sovietų Sąjungos kariuomenę (Lietuvos liaudies kariuomenė, Dvidešimt devintasis teritorinis šaulių korpusas).
Sausumos pajėgos po 1990. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę (1990 03), Aukščiausioji Taryba‑Atkuriamasis Seimas 1992 11 19 paskelbė, kad atkuriama Lietuvos Respublikos kariuomenė (su sausumos pajėgomis). 1992 pabaigoje išaugusios Lietuvos krašto apsaugos savanorių pajėgos tapo Lietuvos kariuomene. 1999 02 19 krašto apsaugos ministro Č. Stankevičiaus įsakymu buvo patvirtinti pirmieji Lauko pajėgų štabo etatai. 2001 sukurta Lietuvos kariuomenės Lauko pajėgų vadovybė. 2003, 2005 ir 2007 Lauko (sausumos) pajėgų štabas planavo ir organizavo didžiausias Lietuvoje vykusias tarptautines pratybas Gintarinė viltis, jose dalyvavo ir Lietuvos sausumos pajėgų kariai. 2003 Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio batalionas integruotas į Lauko pajėgų sudėtį – į Motorizuotąją pėstininkų brigadą Geležinis Vilkas, Krašto apsaugos savanorių pajėgos – į Sausumos pajėgų sudėtį. 2004 06 18 Lauko pajėgų vadui brigados generolui V. Tutkui įteikta Lauko pajėgų vadovybės vėliava. 2004 pabaigoje Butigeidžio dragūnų mokomasis batalionas priskirtas Lauko pajėgoms. 2005 Kunigaikščio Vaidoto tiesioginės paramos logistikos batalionas (Kunigaikščio Vaidoto batalionas) operacinio vadovavimo, kovinio rengimo ir veiklos planavimo klausimais integruotas į brigadą Geležinis Vilkas.
2005–13 Sausumos pajėgų kariai dalyvavo NATO vadovaujamoje operacijoje ISAF (International Security Assistance Force) Afganistane, sudarė Lietuvos vadovaujamos Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupės pagrindą. 2006 08 31 Danijoje pasirašytas memorandumas dėl brigados Geležinis Vilkas priskyrimo Danijos divizijai. Priskyrimas šiai divizijai numatė karininkų rotaciją į divizijos štabą ir bendrus mokymus bei pratybas, siekiant užtikrinti Lietuvos ir Danijos karinių vienetų gebėjimą kartu veikti tarptautinėse operacijose.
Lietuvos karinių visureigių vairavimo pratybos (2006)
Lietuvos kariuomenės šarvuotis M113 pratybose (2007)
Iki 2008 09 Sausumos pajėgų štabas užtikrino Lietuvos karių dalyvavimą tarptautinėse operacijose Bosnijoje ir Hercegovinoje, Kosove, Afganistane bei Irake. Vėliau šią funkciją perėmė Lietuvos kariuomenės Jungtinis štabas.
2009 Kunigaikščio Vaidoto tiesioginės paramos logistikos batalionas priskirtas brigadai Geležinis Vilkas, suformuotos Taikos meto užduočių operacinės pajėgos, kurių pagrindą sudaro Sausumos pajėgų vienetai.
2010 pradžioje 2 metų trukmės budėjimą Taikos meto užduočių operacinėse pajėgose pradėjo apie 700 karių iš Sausumos pajėgų vienetų (Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuotojo pėstininkų bataliono, Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono, Krašto apsaugos savanorių pajėgų ir Logistikos valdybai priklausančio Vytenio tiesioginės paramos logistikos bataliono). 2010 I pusmetį NATO greitojo reagavimo pajėgų (greitojo išskleidimo pajėgos) keturioliktoje pamainoje budėjo trišalis Lietuvos, Latvijos ir Estijos Baltijos batalionas (suformuotas 2007, batalionui vadovavo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotasis pėstininkų batalionas), Lietuvos sausumos pajėgų kariai vykdė budėjimą Europos Sąjungos greitojo reagavimo pajėgų kovinėje grupėje. 2010 atidarytas Sausumos pajėgų Mokymo centras Rukloje. 2010 10 Latvijoje pirmą kartą vyko tarptautinės pratybos Kardo kirtis, jose dalyvavo ir apie 100 Lietuvos sausumos pajėgų karių. Jungtinių Amerikos Valstijų karinės vadovybės siūlymu tokios pratybos rengiamos kasmet paeiliui vis kitoje Baltijos šalyje. Pratybos skirtos tobulinti Baltijos valstybių ir Jungtinių Amerikos Valstijų pajėgų karinį bendradarbiavimą rengiantis tarptautinėms operacijoms.
2011 11 28 patvirtinta nauja Lietuvos kariuomenės (ir sausumos pajėgų) struktūra. 2011 Sausumos pajėgų vadovybės Sausumos pajėgų mokymo centras tapo atskiru Sausumos pajėgų vienetu ir pavadintas Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centru, NATO greitojo reagavimo pajėgose budėjo Pajėgų apsaugos kuopa, sudaryta iš Sausumos pajėgoms priklausančio Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono karių.
2012 03 Vilniuje vyko oficialus Baltijos šalių kariuomenių sausumos pajėgų vadų susitikimas, jo metu pasirašytas pirmasis ilgalaikis trišalis Sausumos pajėgų karinio bendradarbiavimo planas 2012–14 metams (t. p. nutarta šį planą atnaujinti trejiems metams). Nuo 2013 Lietuvos sausumos pajėgose pradėtas įgyvendinti naujas jų vienetų kovinio rengimo ciklas, kurį organizuoja Sausumos pajėgų štabas. 2013 NATO greitojo reagavimo pajėgose budėjo apie 150 Lietuvos sausumos pajėgų karių iš Juozo Vitkaus inžinerijos ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų batalionų, Didžiosios Britanijos vadovaujamoje Europos Sąjungos kovinėje grupėje – apie 120 Lietuvos sausumos pajėgų karių (daugiausia iš Karaliaus Mindaugo motorizuotojo pėstininkų bataliono).
2014 06 30 Sausumos pajėgų vado įsakymu liepos 15 patvirtinta Lietuvos sausumos pajėgų diena. 2014 sudarytas pirmasis ilgalaikis Jungtinių Amerikos Valstijų sausumos pajėgų Europoje ir Lietuvos sausumos pajėgų bendradarbiavimo planas trejiems metams (t. p. nutarta šį planą atnaujinti trejiems metams), Taikos meto užduočių operacinių pajėgų Sausumos pajėgų elemento trečiojoje pamainoje budėjo apie 700 karių (daugiausia iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų mokomojo bataliono).
Lietuvos kariuomenės šarvuotis M113 (2016)
2014 Karaliaus Mindaugo motorizuotasis pėstininkų batalionas pavadintas Karaliaus Mindaugo husarų batalionu, Didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuotasis pėstininkų batalionas – Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionu, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų mokomasis batalionas – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionu.
Lietuvos sausumos pajėgų vadovavimo šarvuočiai M577 (2018)
Lietuvos sausumos pajėgų prieštankinių raketų sistema Javelin (2018)
Lietuvos kariuomenės savaeigės haubicos PzH 2000 (2019)
2007 sausumos pajėgose tarnavo ir dirbo daugiau kaip 4400 žm. (daugiau kaip 1100 jų – šauktiniai), 2012 – apie 3500 karių ir civilių, beveik 4500 karių savanorių, 2019 – 8120 žm. ir 4550 karių savanorių (Lietuvos ginkluotosios pajėgos po nepriklausomybės atkūrimo).
2974
2798
1412
2271
Lietuvos lauko pajėgos