Lietuvos skautų sąjunga

Lietuvõs skáutų sjunga, 1922–1925 Lietuvõs skáutų asociãcija, 1925–1930 Lietuvõs skáutų brolja, visuomeninė lietuvių tautinė jaunimo organizacija, 1922–1940 veikusi ir nuo 1989 veikianti Lietuvoje. 1945–1949 ir nuo 1956 Lietuvos skautų asociacijos, 1949–1956 Pasaulio lietuvių skautų sąjungos pavadinimu 1945–1990 veikė užsienio šalyse (Vokietijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Australijoje ir kitose). 1922 06 Kaune įkurta visas skautų organizacijas vienijanti Lietuvos skautų asociacija. 1924 prie organizacijos vyriausiojo skautų štabo įkurtas pirmas skaučių skyrius, Lietuvos skautų asociacija pripažinta ir įregistruota tarptautiniame skautų biure Londone, 1925 – pertvarkyta į Lietuvos skautų broliją, tais pačiais metais priimta į Pasaulinį skautų biurą. 1922–1925 Lietuvos skautų asociacijos šefu buvo J. Alekna, 1925–1930 Lietuvos skautų brolijos – A. Stulginskis.

Lietuvos skautų sąjungos ženklai

1930 10 Lietuvos vyriausybė Lietuvos skautų broliją pertvarkė į Lietuvos skautų sąjungą, turinčią Brolijos ir Seserijos šakas. Brolijos šefu tapo A. Smetona, Seserijos vadove – S. Kymantaitė-Čiurlionienė. Lietuvos skaučių seserija tapo viena Pasaulinio skaučių biuro steigėjų. 1928 Tautinėje skautų stovykloje Aukštojoje Panemunėje dalyvavo apie 500 skautų ir skaučių, 1933 Pasaulio skautų didžiojoje stovykloje Vengrijoje – 35 skautai lietuviai. 1933 08 skautų judėjimo įkūrėjas R. S. S. Badenas-Powellis, skaučių globėja O. Baden-Powell ir 650 anglų skautų vadų ir skaučių vadovių atvyko į Lietuvą. Svečiams priimti Palangos pušyne buvo surengtas Lietuvos skautų ir skaučių sąskrydis (dalyvavo 1134 skautai ir 598 skautės).

ministras pirmininkas V. Mironas, (centre) švietimo ministras J. Tonkūnas, (šiek tiek atsilikęs) skautų šefo pavaduotojas A. Aleksa, (dešinėje) skaučių stovyklos viršininkė S. Čiurlionienė per skautų stovyklos atidarymo iškilmes (1938)

1935 Lietuvos skautų sąjunga atsiskyrė į dvi savarankiškas lygiateises skautų Brolijos ir skaučių Seserijos (jos vadove tapo K. Žilinskienė) šakas. Į Lietuvos skautų sąjungos skaučių Seserijos organizaciją įsitraukė daug lietuvių mokytojų, jos auklėjo jaunąją skaučių kartą. 1936 buvo įkurta jūrų skaučių organizacija, 1937 – dvi oro skautų skiltys. Buvo leidžiami žurnalai Skautas (1922–193), Skautų aidas (1923–1940) ir jo priedai – žurnalai Skautų vadas (1932–1935) ir Skautybė (1936–1940), žurnalas skaučių vadovėms Vadovė (1929–1940).

1940 Broliją sudarė 34 tuntai (7900 narių), Seseriją – 35 tuntai (apie 8000 narių). 1940 06 SSRS okupavus Lietuvą Lietuvos skautų sąjunga buvo uždaryta, veikė pogrindyje. Po Antrojo pasaulinio karo Lietuvos skautų sąjunga buvo atkurta Detmolde (Vokietija). Antrajame suvažiavime Scheinfelde (1949) Lietuvos skautų sąjunga pervadinta Pasaulio lietuvių skautų sąjunga. Šiuo pavadinimu organizacija veikė ir Jungtinėse Amerikos Valstijose iki 1956 (tada grąžintas Lietuvos skautų asociacijos vardas).

Australijos lietuvių bendruomenės Geelongo apylinkės Šatrijos tunto skautai (1981)

1960 Lietuvos skautų asociacija vienijo įvairiose šalyse (Argentinoje, Australijoje, Didžiojoje Britanijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Vokietijoje) esančius 1677 skautus, skaučių Seserija – 1192 nares, 1966 atitinkamai apie 1800 ir 1787. 1963 lietuvių skautai dalyvavo pasaulinėje skautų stovykloje Graikijoje. 1975 Lietuvos skautų asociacijos taryba Jungtinėse Amerikos Valstijose įsteigė lietuvių skautybės fondą. 1978 organizuotos dvi didelės Lietuvos skautų asociacijos skautų stovyklos Australijoje (400 dalyvių) ir Jungtinėse Amerikos Valstijose (1000 dalyvių). Iki 1984 pabaigos Lietuvos skautų asociacija lietuvių kalba išleido 27 knygas.

skautų stovykla Girios aidai Labanoro girioje. Priėmimas į skautus (2006)

Laisvėjant Lietuvai 1989 atkurta Lietuvos skautų asociacija ir pavadinta Lietuvos skautų sąjunga. Ji kasmet rengia skautų stovyklas. 1993 Lietuvos skautų sąjungai skilus (įsikūrė nauja skautų organizacija Lietuvos skautija; tiek ji, tiek Lietuvos skautų sąjunga teigia atstovaujančios visiems Lietuvos skautams) jubiliejinė stovykla vyko Palangoje, Kunigiškėse (900 stovyklautojų), ir Gulbinuose prie Vilniaus (400 dalyvių). Lietuvos skautų sąjungos nariai dalyvavo vadinamojoje Baltojoje misijoje per 1999 popiežiaus Jono Pauliaus II vizitą Lenkijoje. 1990–1991 ir 1994–1996 Lietuvos skautų sąjunga leido mėnraštį Skautų aidas, nuo 2003 jis eina kaip kasmetinis leidinys. Lietuvos skautų sąjunga vienija apie 1000 narių (2016). Lietuvos skautų sąjungos vyriausioji skautininkė Arina Ašipauskaitė (nuo 2019).

Lietuvos skautų sąjunga bendradarbiauja su Tarptautine suaugusių skautų bendrija (International Society for Forensic Genetics), Tarptautine skaučių organizacija (World Association of Girls Guides and Girl Scouts), kitų šalių skautų organizacijomis.

L: S. Šalkauskis Skautai ir pasaulėžiūra Kaunas 1930, Chicago ³1953; V. Kazlauskas Skautai: Dievui – Tėvynei – Artimui Vilnius 1991; Skautai – mano kelias / sudarytoja M. Krajauskienė Alytus 2002.