Lietuvõs socialstų liáudininkų demokrãtų pártija, socialstai liáudininkai demokrãtai, liaudininkų politinės srovės partija, veikusi 1917–18 Rusijoje, 1918–22 Lietuvoje. Įkurta 1917 11 29–12 01 suvažiavime Voroneže nuo Lietuvos socialistų liaudininkų partijos atsiskyrusių dešiniųjų socialistų F. Bortkevičienės, F. Kaupo, B. Matulionio, A. Rimkos, M. Sleževičiaus iniciatyva.
Kėlė Lietuvos nepriklausomybės šūkį, nepritarė žemės ir gamybos priemonių nacionalizavimui. Dalyvavo Vyriausiosios lietuvių tarybos Rusijoje veikloje; tarybos vicepirmininku ir pirmininku buvo partijos pirmininkas M. Sleževičius. 1918 04 Sovietų Rusijoje Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partija buvo uždrausta, vadovai suimti, vasarą ištremti į Lietuvą.
Nuo 1918 pabaigos partija veikė Lietuvoje, įstatai įregistruoti 1919 11. 1918 12 Vilniuje vykusi socialistų liaudininkų demokratų konferencija iškėlė žemės reformos reikalavimą. 1920 01 patvirtinta programa deklaravo plačias demokratines laisves, už nusavinamą dvarininkų žemę buvo siūloma atlyginti. Partijos pirmininkas M. Sleževičius 1918 12–1919 03 ir 1919 04–07, vienas lyderių K. Grinius 1920 06–22 02 vadovavo Lietuvos koalicinėms vyriausybėms. Steigiamajame Seime turėjo 9 (iš 112, priklausė valstiečių liaudininkų blokui), I Seime – 6 atstovus (iš 78). Šiuo laikotarpiu partija prisidėjo prie Lietuvos valstybės ir jos svarbiausių institucijų (Seimo, Vyriausybės, ministerijų, savivaldybių) kūrimo, kariuomenės organizavimo, 1922 Lietuvos Valstybės Konstitucijos ir svarbiausių įstatymų rengimo, nepriklausomybės gynimo. Norėdamos sustiprinti savo politinę įtaką 1922 12 su Lietuvos valstiečių sąjunga susivienijo į Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungą.
Steigiamojo Seimo valstiečių liaudininkų bloko nariai. Iš kairės sėdi K. Grinius (antras), F. Bortkevičienė (trečia), M. Sleževičius (penktas), L. Natkevičius (septintas; Lietuvos centrinis valstybės archyvas)
Socialistų liaudininkų demokratų laikraščiai: Saulėtekis (1919), Darbas (1919–20).
2271