Lietuvos socialistų liaudininkų partija
Lietuvõs socialstų liáudininkų pártija, socialstai liáudininkai, liaudininkų politinės srovės partija, veikusi 1917 03–1918 05 Rusijoje. Įkūrė Petrograde apie laikraštį Naujoji Lietuva (1916–18; nuo 1917 jų organas) susitelkę Lietuvos demokratų partijos ir Lietuvos valstiečių sąjungos kairieji veikėjai. Rėmė Rusijos Laikinąją vyriausybę. Partijoje susidarė dvi grupės: dešinioji (F. Bortkevičienė, A. Rimka, M. Sleževičius) buvo artimesnė Lietuvos krikščionių demokratų partijai ir Tautos pažangos partijai, laikėsi 1914 Lietuvos demokratų partijos programos; kairioji grupė (P. Balys, V. Bielskis, A. Bulota ir kiti) 1917 05 Petrograde Lietuvos socialistų liaudininkų partijos pirmojoje konferencijoje pasiekė, kad į programą būtų įtraukta socializmo doktrinos elementų: kritikuojamas kapitalizmas, partijos tikslu paskelbtas socializmas, įgyvendinamas visuom. švietimu, aktyvinimu, neatsisakoma ir ginkluotos kovos. Konfiskuojamos stambiosios gamybos priemonės, dvarininkų žemė, žemė nacionalizuojama ir nuomojama. Artimiausias socialistų liaudininkų tikslas – sušaukti etninės Lietuvos steigiamąjį susirinkimą, paskelbti demokratinę respubliką ir ją sujungti federacijos ryšiais su kita demokratine valstybe. Partijos atstovai dalyvavo tautinės Lietuvių tautos tarybos veikloje, įėjo į jos vykdomąjį organą Laikinąjį Lietuvos valdymo komitetą (M. Januškevičius, M. Sleževičius). Lietuvių tautos tarybos sušauktame Rusijos lietuvių seime Petrograde (1917 06) socialistų liaudininkų frakcijos dauguma balsavo už rezoliuciją dėl Lietuvos ir demokratinės Rusijos bendros ateities. Rėmė Lietuvos autonomijos demokratinės Rusijos sudėtyje idėją. Partijos dešiniosios grupės atstovas M. Sleževičius parėmė Lietuvos atsiskyrimo nuo Rusijos idėją. Lietuvos socialistų liaudininkų partijos antrojoje konferencijoje (1917 09–10, Petrogradas) dėl nesutarimų iš partijos pašalinti dešinieji veikėjai (F. Bortkevičienė, F. Kaupas, B. Matulionis, A. Rimka, M. Sleževičius) 1917 11 Voroneže įkūrė Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partiją. Po Spalio perversmo (1917) socialistų liaudininkų veikla susikomplikavo, nemažai partijos veikėjų perėjo į sovietų valdžios Rusijoje pusę, įstojo į Rusijos komunistų partiją (bolševikų). 1918 02 Lietuvos socialistų liaudininkų partijos trečioji konferencija iš vadovybės pašalino dešiniuosius. Likusieji 1918 05 ketvirtojoje konferencijoje partiją pertvarkė į Lietuvos revoliucinių socialistų liaudininkų partiją.
2271