Lietuvos Sovietų Socialistinės Respublikos administracinis teritorinis suskirstymas

Lietuvõs Sovetų Socialstinės Respùblikos administrãcinis teritòrinis suskrstymas

1940 06 SSRS okupavus Lietuvą apskričių liko tiek pat – 25. Iš Švenčionėlių apskrities ir Baltarusijos Sovietų Socialistinės Respublikos Lietuvai perduotų lietuviškų valsčių 1941 01 atkurta Švenčionių apskritis. 1941 06 Lietuvą užėmus nacių Vokietijos kariuomenei 1941 07 greta apskričių buvo įkurtas naujas administracinis darinys – Lietuvos generalinė sritis. Ji buvo suskirstyta į Vilniaus miesto, Vilniaus krašto, Kauno miesto, Kauno krašto, Šiaulių ir Panevėžio apygardas; jas valdė apygardų komisarai. 1942 04 Vokietijos okupacinė administracija prie jos prijungė Baltarusijos generalinės srities Ašmenos apskritį, Svierių (Svyrių) apskritis ir kelis valsčius (prie Vilniaus, Trakų bei Švenčionių apskričių), o prie Baltarusijos generalinės srities – Druskininkų, Marcinkonių ir kitas apylinkes.

Po Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje buvo 26 apskritys, 320 valsčių ir 3032 apylinkės. 1946–47 buvo sudaryta 11 naujų apskričių, 1949 įkurtos dar 4 (1 lentelė).

1950 06 LSSR Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsaku apskritys buvo panaikintos, Lietuva suskirstyta į 4 sritis (Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Vilniaus; gyvavo iki 1953) ir 87 rajonus. 1959–72 buvo įvykdyta administracinio teritorinio suskirstymo reforma – iš 1950–59 buvusių 87 rajonų sudaryti 44 (2 lentelė), dar buvo 11 respublikinio pavaldumo miestų (3 lentelė).

-LSSR administracinis teritorinis suskirstymas

3

Lietuvos administracinis teritorinis suskirstymas

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės administracinis teritorinis suskirstymas

Lietuvos administracinis teritorinis suskirstymas Rusijos imperijos valdymo metais (1795–1915)

Lietuvos Respublikos administracinis teritorinis suskirstymas 1918–1940

Lietuvos Respublikos administracinis teritorinis suskirstymas po nepriklausomybės atkūrimo