Lietuvos sporto universitetas

Lietuvõs spòrto universitètas, 1945–1990 Lietuvõs valstýbinis kno kultros institùtas, 1990–1999 Lietuvõs kno kultros institùtas, 1999–2012 Lietuvõs kno kultros akadèmija, valstybinė aukštoji mokykla Kaune.

Veikla ir struktūra

Lietuvos sporto universitetas vykdo bakalauro, magistrantūros, doktorantūros ir išlyginamųjų studijų programas. Rengia sporto mokslo specialistus: kūno kultūros mokytojus, įvairių sporto šakų aukštos kvalifikacijos trenerius, kineziterapijos specialistus, turizmo ir sporto vadybininkus. Veikia Sveikatinimo ir reabilitacijos, Treniravimo mokslo, Fizinio ir socialinio ugdymo bei Sporto ir turizmo vadybos katedros, Lietuvos sporto universiteto biblioteka, Studijų departamentas, Informacinių technologijų skyrius, Žinių ir inovacijų perdavimo, Mokslo ir doktorantūros departamentai, Sporto mokslų ir inovacijų institutas, Nacionalinis sveikatinimo institutas, Studentų atstovybė. Yra Sporto ir laisvalaikio, Infrastruktūros paslaugų centrai, sporto bazės: baseinas, bokso, didžioji gimnastikos, didžioji sporto, fechtavimo(si), gimnastikos, imtynių, mažoji sporto, treniruoklių salės, lengvosios atletikos maniežas, lengvosios atletikos treniruočių aikštynas. Universitete sudarytos krepšinio, regbio, futbolo, tinklinio, rankinio komandos. Veikia studentų mokslinė draugija.

Lietuvos sporto akademijos centriniai rūmai (architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, 1934)

Universiteto mokslinio darbo kryptys: fizinis ugdymas ir gerovė; krepšininkų rengimo modernios technologijos; raumenys, judesių skatinimas ir sveikatinimas; sportininkų rengimo technologijos; sporto ir laisvalaikio vadyba bei ekonomika. Universitetas leidžia studijų ir mokslo leidinius: monografijas, vadovėlius, studijų knygas, metodines priemones, informacinius ir konferencijų leidinius, mokslo žurnalus Baltic Journal of Sport & Health Sciences (nuo 2014, 1998–2013 Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas, 1968–1996 Kūno kultūra), Reabilitacijos mokslai: slauga, kineziterapija, ergoterapija (nuo 2009), elektroninį mokslo žurnalą Laisvalaikio tyrimai (nuo 2013).

Žymiausi absolventai

Tarp Lietuvos sporto universiteto auklėtinių – olimpinių žaidynių dalyviai, olimpiniai čempionai ir prizininkai, pasaulio ir Europos čempionai bei prizininkai: A. Šocikas, Egidijus Kavaliauskas, Vitalijus Subačius (boksas), M. Paulauskas, V. Chomičius, R. Kurtinaitis (krepšinis), V. Alekna, A. Skujytė (lengvoji atletika), Rūta Garkauskaitė-Būdienė-Paškauskienė (stalo tenisas), D. Vištartaitė, Ričardas Nekrošius, Andrej Olijnik (irklavimas), Marius Paškevičius (dziudo).

Istorija

Lietuvos valstybinio kūno kultūros instituto pastatas (1962, fotografas Stanislovas Lukošius, © Kauno miesto muziejus)

Lietuvos sporto universiteto ištakos – 1934 įsteigti Aukštieji kūno kultūros kursai. 1945 11 03 įkurtas Lietuvos valstybinis kūno kultūros institutas. 1948 išleista pirmoji laida. 1990 institutas pavadintas Lietuvos kūno kultūros institutu. 1999 05 08 institutas tapo Lietuvos kūno kultūros akademija. 2007 veikė 3 fakultetai: Sporto edukologijos, Sporto biomedicinos, Rekreacijos ir sporto vadybos bei neakivaizdinių ir tęstinių studijų centrai; mokėsi 2532 studentai, 30 doktorantų; buvo 16 katedrų, 5 mokslinės laboratorijos, dirbo 209 dėstytojai (iš jų 9 profesoriai, 52 docentai). 2012 09 12 Lietuvos kūno kultūros akademija pavadinta Lietuvos sporto universitetu. 2018 studijavo apie 1600 studentų.

2018 Lietuvos Respublikos Seimas priėmė nutarimą Lietuvos sporto universitetą prijungti prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, bet Lietuvos Konstitucinis Teismas šį sprendimą pripažino antikonstituciniu.

2019 veikė 2 fakultetai: Sporto biomedicinos (yra Taikomosios biologijos ir reabilitacijos, Treniravimo mokslo katedros) ir Sporto edukologijos (Sporto vadybos, ekonomikos ir sociologijos, Sveikatos, fizinio ir socialinio ugdymo katedros); taip pat Informacinių technologijų ir nuotolinių studijų, Karjeros ir kompetencijų plėtotės, Studijų kokybės priežiūros, Sporto ir laisvalaikio centrai, Sporto mokslo ir inovacijų institutas, Nacionalinis sveikatinimo institutas, universiteto biblioteka, dirbo 319 darbuotojų (iš jų akademinis personalas – 175 asmenų). 2018 studijavo apie 1600 studentų, 2019 – 1444 studentai (1263 nuolatinėse studijose, 181 ištęstinėse studijose). 2020 dirbo 307 darbuotojai, iš jų – 167 dėstytojai ir mokslo darbuotojai (tarp jų – 21 profesorius, 48 docentai). 2020 studijavo 1483 studentai (1210 nuolatinėse studijos, 273 ištęstinėse studijose). 2021 dirbo apie 300 darbuotojų, iš jų – 172 dėstytojai ir mokslo darbuotojai (tarp jų – 24 profesoriai, 47 docentai), studijavo 1449 studentai.

Per veiklos metus Lietuvos sporto universitetą baigė apie 18 000 absolventų.

Rektoriai

1

Kūno kultūros institutas; Kūno kultūros akademija