Lietuvõs–SSRS nepuolmo ir neutralitèto sutarts, tarptautinė sutartis, pasirašyta Maskvoje 1926 09 28. Galiojo 5 metus. Šalys pasižadėjo gerbti viena kitos suverenumą, teritorinį vientisumą ir neliečiamybę, susilaikyti nuo agresijos veiksmų viena kitos atžvilgiu, nedalyvauti priešiškose koalicijose viena prieš kitą. Vieną iš šalių užpuolus trečiai šaliai arba šalių grupei, kita šalis įsipareigojo neteikti pagalbos tai trečiajai šaliai arba šalių grupei prieš užpultąją susitariančiąją šalį. Kilusius tarpusavio konfliktus pasižadėta spręsti diplomatinėmis priemonėmis arba sudaryti taikomąsias komisijas. Sutartimi buvo deklaruota, kad galioja Lietuvos–Sovietų Rusijos taikos sutarties (1920 07 12) visi nuostatai.
Lietuvos–SSRS nepuolimo sutarties nuorašas (Lietuvos centrinis valstybės archyvas)
Be to, prie nepuolimo ir neutraliteto sutarties buvo pridėta SSRS užsienio reikalų komisaro G. Čičerino nota, kuria patvirtinta Lietuvos teisė į Vilnių ir Lietuvos teritorinis suverenitetas, nustatytas 1920 Lietuvos–Sovietų Rusijos taikos sutartimi.
Sudaryti sutartį Lietuvai pasiūlė SSRS. Po Locarno sutarčių, kai Vokietija įstojo į Tautų Sąjungą, SSRS, bijodama Europos valstybių konsolidacijos, visoms savo vakarų kaimynėms pasiūlė sudaryti dvišales nepuolimo sutartis. Lenkija iškėlė vadinamojo bendro stalo idėją, pagal kurią būtų sudarytas SSRS ir jos vakarų kaimynių kolektyvinis nepuolimo paktas. Siekdama tą idėją sužlugdyti SSRS pasinaudojo Lietuvos ir Lenkijos konfliktu dėl Vilniaus krašto.
Pradėdama derybas dėl sutarties Lietuva siekė, kad SSRS garantuotų Lietuvos sienas (nustatytas 1920 07 12), bet SSRS nesutiko duoti karinių įsipareigojimų. Vadinamoji G. Čičerino nota buvo pagrindinis motyvas, dėl kurio Lietuva pasirašė sutartį – ji tikėjosi atnaujinti Vilniaus bylą, kuri labai komplikavosi po Ambasadorių konferencijos 1923 03 15 sprendimo Lenkijos sienas pripažinti pagal 1921 Lenkijos ir Sovietų Rusijos Rygos taikos sutartį. Lanksti notos formuluotė netrukdė Sovietų Rusijai ir toliau teigti Lenkijai, kad pripažįsta Lenkijos sienas pagal Rygos taikos sutartį.
Lietuva t. p. siekė išgauti iš SSRS Klaipėdos pripažinimą Lietuvai, bet SSRS, atsižvelgdama į Vokietijos poziciją, atsisakė sutartyje minėti Klaipėdą.
Sutarties pasirašymo metu abi šalys neoficialiai (džentelmenišku susitarimu) pasižadėjo teikti viena kitai diplomatiniais kanalais gaunamą konfidencialią informaciją.
Apskritai ši sutartis padidino Lietuvos ir Lenkijos konfliktą. 1931 05 06 Lietuvos ir SSRS susitarimu sutarties galiojimo laikas buvo pailgintas iki 1936, 1934 protokolu – iki 1945 12 31. 1940 06 15 sulaužydama šią ir kitas sutartis SSRS okupavo Lietuvą ir netrukus ją formaliai aneksavo.
506