Lietuvos–SSRS savitarpio pagalbos sutartis

Lietuvõs–SSRS savtarpio pagálbos sutarts, Vlniaus ir Vlniaus sritiẽs Lietuvõs Respùblikai pérdavimo ir Lietuvõs–Soviẽtų Sjungos savtarpio pagálbos sutarts (1939 10 10). Pasirašyta Maskvoje.

Okupavusios Lenkiją SSRS ir Vokietija pakoregavo 1939 08 23 susitarimą dėl įtakos sferų pasiskirstymo: 09 28 jų susitarimu Lietuva pateko į SSRS įtakos sferą. 09 29 SSRS užsienio reikalų komisaras V. Molotovas apie tai informavo Lietuvos pasiuntinį Maskvoje L. Natkevičių. Laikydamasi laipsniško skverbimosi į Baltijos šalis taktikos SSRS iš pradžių privertė jas pasirašyti valstybių suverenitetą ribojančias savitarpio pagalbos sutartis: Estiją – 09 28, Latviją – 10 05.

Lietuvos ir SSRS derybos Maskvoje prasidėjo 10 03. Pirmąją derybų dieną J. Stalinas atvirai apibūdino beviltišką Lietuvos padėtį, susidariusią Vokietijai sutikus perleisti ją Sovietų Sąjungos įtakos sferai, ir pareikalavo pasirašyti tris sutartis: 1) savitarpio pagalbos sutartį, kuria remiantis Lietuvoje būtų įkurdintos SSRS karinės bazės, 2) sutartį dėl Vilniaus ir Vilniaus srities perdavimo Lietuvai, 3) Lietuvos–Vokietijos sutartį dėl Užnemunės pietvakarių perdavimo Vokietijai. Per derybas pirmosios dvi sutartys SSRS vadovų buvo sujungtos į vieną, o trečioji visai nesvarstyta (Vokietija norėjo ją aptarti atskirai). Užsienio reikalų ministro J. Urbšio vadovaujamos Lietuvos delegacijos pastangos remiantis Sovietų Sąjungai palankaus neutraliteto principu nepriimti SSRS reikalavimo įkurdinti Lietuvoje SSRS karines įgulas buvo nesėkmingos. SSRS vadovai vienašališkai apibrėžė ir Lietuvai perduodamą Vilniaus sritį. Nustatant sienos tarp Lietuvos ir SSRS liniją Lietuvos delegacijai leista daryti tik nedidelius patikslinimus.

Lietuvos užsienio reikalų ministras J. Urbšys pasirašo Lietuvos–SSRS savitarpio pagalbos sutartį (Maskva, 1939; Rusijos Federacijos vaizdo ir garso archyvas)

SSRS pasiliko sau kai kurias lietuvių gyvenamas teritorijas, tarp jų Adutiškio, Dieveniškių, Druskininkų, Gervėčių, Marcinkonių, Švenčionių, Varanavo, Vidžių. Šantažuojama, kad nesutikusi su SSRS diktuojamomis sąlygomis Lietuva negaus ir Vilniaus (gyventojų reiklavimu būsiąs prijungtas prie Baltarusijos SSR ir susovietintas), nenorėdama veltis į karinį konfliktą Lietuvos vyriausybė nusprendė nusileisti. 10 10 J. Urbšys pasirašė reikalaujamą sutartį.

Pagal ją, bet ne vykdydama 1920 Lietuvos–Sovietų Rusijos taikos sutartį, SSRS perdavė Lietuvai Vilnių su 6656 km² Vilniaus sritimi pavadinta teritorija. SSRS gavo teisę įvesti ir įkurdinti Lietuvoje karines įgulas iki 20 000 karių. Šalys įsipareigojo nedaryti viena prieš kitą jokių sąjungų, nedalyvauti koalicijose, nukreiptose prieš kurią nors iš jų. Lietuva ne tik prarado neutralios valstybės statusą, bet ir tapo visiškai priklausoma nuo SSRS, nors sutarties preambulėje pažymėta, kad Lietuvos ir SSRS santykių pagrindas yra 1920 Lietuvos–Sovietų Rusijos taikos sutartis ir 1926 Lietuvos–SSRS nepuolimo ir neutraliteto sutartis, o savitarpio pagalbos sutarties 7 straipsnyje garantuota Lietuvos suvereniteto, valstybinės santvarkos, ekonominės ir socialinės sistemos neliečiamybė.

Lietuvos derybų delegacija 1939 10 07 išvyksta iš Kauno aerodromo. Iš kairės – Užsienio reikalų ministerijos Ekonomikos departamento direktorius J. Norkaitis, kariuomenės vadas S. Raštikis, užsienio reikalų ministras J. Urbšys, Ministrų Tarybos vicepirmininkas K. Bizauskas

Atskiru straipsniu numatyta, kad abiejų šalių savitarpio pagalbos prievolės galioja 15 metų, todėl Lietuvoje buvo tikimasi, kad svetima kariuomenė šalyje įsikuria laikinai. 1939 10 14 sutartis ratifikuota Seime, 10 16, pasikeitus ratifikacijos raštais, įsigaliojo. 10 27 Maskvoje pasirašytas papildomas protokolas dėl Lietuvos ir SSRS valstybinės sienos linijos (jis pakeitė 1920 Lietuvos–Sovietų Rusijos taikos sutarties 2 straipsnį) atskirai ratifikuotas ir įsigaliojo 12 05. Lietuva pagal savitarpio pagalbos sutartį atgavo Vilnių ir Vilniaus sritį, bet SSRS karinių junginių įvedimas reiškė valstybės nepriklausomybės praradimo pradžią, 1940 06 savitarpio pagalbos sutartis Sovietų Sąjungai labai palengvino okupuoti Lietuvos Respubliką, padėjo imituoti savanorišką jos stojimą į SSRS.

713