Lietuvõs sveikãtos apsaugõs sistemà. Sveikatos apsaugos reikalus tvarko Sveikatos apsaugos ministerija. Sistema koordinuojama aukščiausių šalies institucijų: Prezidento institucijos, Seimo, Vyriausybės. Sveikatos priežiūros įstaigos pavaldžios Sveikatos apsaugos ministerijai, kai kurioms kitoms ministerijoms, daugiausia įstaigų yra pavaldžių savivaldybėms.
Visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų veiklą koordinuoja Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Farmacijos sistemai vadovauja Farmacijos departamentas ir Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (abu prie Sveikatos apsaugos ministerijos). 1992 įkurta Valstybinė ligonių kasa. Nuo 1997 įsigaliojo privalomasis sveikatos draudimas. 2015 sveikatos apsauga 57 % buvo finansuojama iš privalomojo sveikatos draudimo fondo, 10 % – valstybės bei savivaldybių biudžeto lėšų, 33 % – iš namų ūkių tiesioginių išlaidų. Apie 1/3 privalomojo sveikatos draudimo fondo pajamų sudaro lėšos iš valstybės biudžeto už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis (pensininkus, šalpos gavėjus, teritorinėse darbo biržose užsiregistravusius bedarbius, asmenis iki 18 m. ir kitus).
Sveikatos priežiūros įstaigoms ir specialistams licencijas išduoda Valstybinė akreditavimo sveikatos veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos odontologų rūmai. Vykdant sveikatos sistemos reformą pirminė sveikatos priežiūra atskirta nuo antrinės, restruktūrizuojami stacionarai, kai kurios ligoninės pertvarkytos į slaugos ligonines ir ilgalaikės socialinės globos įstaigas, nutrauktas kai kurių specializuotų paslaugų teikimas mažesnių rajonų ligoninėse, išplėstos ambulatorinės paslaugos, įkurta dienos stacionarų, išplėstas pirminių sveikatos priežiūros įstaigų tinklas, jos decentralizuotos, skatinama privačių šeimos gydytojų, dirbančių pagal sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, veikla. 2015 veikė 3223 asmens sveikatos priežiūros įstaigos (iš jų 2942 privačios), 58 visuomeninės sveikatos įstaigos (iš jų 41 savivaldybės visuomenės sveikatos biuras), 97 ligoninės (10 jų privačios), 388 pirminės sveikatos priežiūros įstaigų, 259 vaistinės ir 1177 vaistinių filialai, 25 farmacijos pramonės įmonės, 126 didmeninės vaistų platinimo įmonės. Sveikatos priežiūros išlaidos sudarė 6,5 % BVP (2015). 10 000 gyventojų teko 46,7 gydytojų (10 % jų dirbo vien privačiose įstaigose), 9,4 odontologų (60 % jų – privačiose įstaigose), 106,4 kitų medicinos specialistų, 80,5 lovų (2015). Kurortai – Birštonas, Druskininkai, Neringa, Palanga, kurortinės teritorijos – Anykščiai, Trakai, Zarasai, Ignalina, Strigailiškio ir Palūšės gyvenamosios vietovės (Ignalinos rj. savivaldybė), rekreacinės teritorijos, kuriose yra galimybė plėtoti sanatorinio gydymo paslaugas: Aukštadvaris, Likėnai, Salantai, Smalininkai, Molėtai, Varniai ir kitos.
Lietuvos konstitucinė santvarka
Lietuvos partijos ir profsąjungos