Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos

Lietuvõs sveikãtos mókslų universitèto ligóninė Kaũno klnikos, 1940–1948 Výtauto Ddžiojo universitèto klnikos, 1948–1952 Kaũno sritiẽs kliniknė ligóninė, 1952–1980 Respubliknė Kaũno kliniknė ligóninė, 1980–1986 Klnika prie Sveikãtos apsaugõs ministèrijos Kaũno medicnos institùto, 1986–1990 Pẽtro Jašnsko klnikos, 1990–1998 Kaũno akadèminės klnikos, 1998–2010 Kaũno medicnos universitèto klnikos, 2010–2013 Lietuvõs sveikãtos mókslų universitèto ligóninė viešóji staiga Kaũno klnikos, viena didžiausių gydymo įstaigų Lietuvoje. Paskirtis – gydyti pačiomis sunkiausiomis ligomis sergančius pacientus, garantuoti medicinos studijų galimybę, kurti ir diegti klinikinės praktikos inovacijas. Kauno klinikų pasiekimai nebūtų įgyvendinami be mokslo, mokymo ir gydymo praktikos vienovės. Klinikos yra būsimų gydytojų rengimo vieta, čia vykdomos visų pakopų universitetinės medicinos studijos.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos

Gydymo įstaigoje dirba daugiau kaip 1000 aukštos kvalifikacijos gydytojų ir daugiau kaip 2000 slaugos specialistų. Stacionare vienu metu gali būti gydoma apie 2000 pacientų. 15 pastatų įsikūrusios 34 profilinės klinikos, 15 ambulatorinių (poliklinikos) skyrių.

Istorija

Klinikos buvo įrengtos pagal pažangiausių medicinos technologijų reikalavimus: ligoninių palatos radiofikuotos, su šviesos signalizacija, langai perslenkamos sistemos, vėdinant apsaugantys nuo tiesioginio šalto oro patekimo. Statybos darbai truko iki 1939 07. Klinikų plotas siekė apie 160 tūkst. m². Lovų skaičius nuo planuotų 518 padidėjo iki 663. Visa statyba kainavo 11 mln. litų, su įrenginiais – apie 14 mln. litų. Klinikos eksploatuoti pradėtos 1940 07. Pirmuoju direktoriumi 1939 buvo paskirtas Vytauto Didžiojo universiteto Teismo ir socialinės medicinos katedros vedėjas K. Oželis.

1941 pradžioje klinikose veikė 750 lovų stacionariniai skyriai. 1941 06 23–1944 07 29 universiteto klinikos buvo paverstos Vokietijos kariuomenės ligonine, kuriai vadovavo K. Oželis ir Gileris. Vokiečių okupacijos metais karo ligonine paverstose klinikose buvo gydoma iki 5000 sužeistųjų. Vokietijos kariuomenei pasitraukus iš Lietuvos klinikos tapo sovietinės kariuomenės karo ligonine. Karo metais pastatai išliko nesugriauti, bet išgrobstytas turtas, šviesūs rūmai perdažyti maskuojančia spalva. Sovietų kariuomenė klinikas paliko 1945 10 11.

Nuo 1964 buvo vykdomos naujos statybos, rekonstruoti seni pastatai. 1967 pastatytas Medicinos instituto mokomasis ir laboratorijų korpusas, 1972 – Akušerijos ir ginekologijos korpusas, 1974 – Akių ligų korpusas, 1977 – Kardiologijos korpusas, 1982 – Neurochirurgijos korpusas, 1988 – Endokrinologijos korpusas, 2007 – Kardiochirurgijos korpusas. 2012 atidarytas naujas Vaikų ligų klinikos pastatas ir Radiologinės diagnostikos centras, 2014 po rekonstrukcijos – Onkologijos ir hematologijos korpusas, 2015 – didžiausias Baltijos šalyse Traumų ir skubios pagalbos centras. 2023 įsteigtas Geriatrijos centras.

Kauno klinikų statinių ansamblis yra vertingas nacionalinis objektas, visiškai išlikęs ir nepakeitęs savo pagrindinės funkcijos. 2005 04 29 Kauno klinikų statinių kompleksas pripažintas saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe. 2008 05 07 Kauno klinikų statinių kompleksas paskelbtas kultūros paminklu.

1

-Kauno klinikos