Lietuvos švietimo muziejus

Lietuvõs švietmo muziẽjus, 1922–1940 Pedagòginis muziẽjus, 1946–1957 Metòdinis kabinètas prie Kaũno miẽsto liáudies švietmo skỹriaus, 1958–2002 Respubliknis pedagòginis muziẽjus, 2002–2010 Kaũno apskritiẽs pedagòginis muziẽjus, 2010–2023 Lietuvõs švietmo istòrijos muziẽjus, yra Kaune.

Veikla

Lietuvos švietimo muziejus

Muziejus renka, saugo ir eksponuoja senas lietuviškas pedagogikos knygas, vadovėlius, mokymo programas, metodinę literatūrą, medžiagą apie mokyklų istoriją. Rengiamos įvairios parodos (švietimo istorijos, šiuolaikinėmis švietimo temomis, apie garsius mokytojus, Lietuvos ir užsienio mokyklas), konferencijos, paskaitos, vaikams ir jaunimui siūloma edukacinių užsiėmimų. Veikia du skyriai: Lankytojų aptarnavimo ir Rinkinių apskaitos ir saugojimo.

Ekspozicijos

Muziejuje saugoma daugiau kaip 56 000 eksponatų (2024 pradžioje). Pagrindinė ekspozicija Iš amžių glūdumos į mus (išdėstyta trijose salėse) supažindina su švietimo raida Lietuvoje nuo pirmosios mokyklos prie Vilniaus katedros (Vilniaus katedros mokykla) paminėjimo 1397 iki 1990. Seniausiojo laikotarpio (14–19 amžius) salėje supažindinama su krikščioniško švietimo raida, Jėzuitų ordino, reformacijos sąjūdžio, Vilniaus universiteto įtaka Lietuvos švietimui, slaptąja mokykla (daraktorių mokykla, demonstruojamos tokios mokyklos maketas), 18–19 amžiaus lituanistine literatūra, vadovėliais, įvairiais mokykliniais daiktais. Salėje, skirtoje švietimui Lietuvoje 1904–1940, eksponuojami 20 amžiaus pradžios nacionalinės mokyklos kūrimosi laikotarpį iliustruojantys dokumentai, nuotraukos, pirmųjų švietimo draugijų veiklos nuostatai, reti vadovėliai, mokomųjų priemonių kolekcija.

muziejaus ekspozicija

Salėje, skirtoje Lietuvos ir išeivijos švietimo raidai 1940–1990, eksponuojami 20 amžiaus vidurio sovietinės švietimo sistemos dokumentai, mokomoji literatūra, moksleivių mokykliniai daiktai, ištremtų pedagogų ir moksleivių asmeniniai daiktai, mokslo tremtyje išduoti pažymėjimai, pogrindinė Lietuvos spauda, Montessori lietuvių pradinės mokyklos-darželio Čikagoje daiktai.

rankdarbių mokymo pavyzdžiai iš pedagogės Mikalinos Glemžaitės kolekcijos

Ekspozicija Senosios gamtos mokslų vaizdinės mokymo priemonės supažindina su 20 amžiaus pradžioje Lietuvos mokyklose naudotais plakatais, muliažais, maketais, herbariumais, mineralų kolekcija. Pramoginė-patirtinė ekspozicija Pasakyta – parašyta skirta gyvai edukacinei veiklai (supažindinama su senaisiais žmonių bendravimo būdais, vakarietiškomis rašto tradicijomis, Morzės abėcėle, gestų kalba, senųjų civilizacijų rašto pavyzdžiais). Dailės kūrinių ekspozicijoje 19–20 amžiaus švietėjai dailėje pristatomi žymiausių Lietuvos švietimo kūrėjų ir puoselėtojų portretai ir biustai. Vinco Ruzgo memorialiniame kambaryje eksponuojami muziejaus įkūrėjo ir ilgamečio direktoriaus asmeniniai daiktai, nuotraukos, dokumentai, apdovanojimai, jo parašyti vadovėliai ir kiti eksponatai.

Istorija

Muziejus įkurtas 1922 Kaune (oficialiai atidarytas 1922 11 18) kaip Pedagoginis muziejus ir skaitykla V. Ruzgo ir kitų mokytojų (A. Busilo, J. Damijonaičio, A. Purėno, J. Vabalo-Gudaičio, A. Vokietaičio, J. Vokietaičio) iniciatyva.

Kaupė vaizdines mokomąsias priemones, rengė parodas, konferencijas, mokomąsias ekskursijas, paskaitas (jas skaitė žymūs visuomenės veikėjai: V. Biržiška, A. Busilas, V. Čepinskis, K. Grinius, V. Lašas, A. Purėnas, V. Ruzgas, J. Šliūpas, K. Sleževičius, J. Vabalas-Gudaitis, J. Vileišis, A. Vokietaitis), buvo pedagogų kvalifikacijos kėlimo, jaunuomenės ugdymo ir vienas pagrindinių Kauno kultūrinio gyvenimo centrų. Turėjo Pedagogikos ir psichologijos (vedėjas J. Vabalas-Gudaitis), Negyvosios ir gyvosios gamtos, anatomijos ir fiziologijos (vedėjas V. Ruzgas), Kraštotyros, geografijos ir istorijos (vedėjas A. Vireliūnas), Matematikos (vedėjas A. Vokietaitis), Darbinio mokymo ir grafikos, Vaikų rankdarbių (abiejų vedėjas A. Busilas), Egiptologijos (veikė 1937–1940, buvo eksponuojama 945 prieš Kristų mumija, kaukės ir kiti eksponatai; 1940 perduoti M. K. Čiurlionio muziejui) skyrius.

Vinco Ruzgo memorialinis kambarys (autorė Jūratė Jagminienė, dailininkė Viktorija Paliokienė)

Visi vedėjai už darbą atlyginimo negavo. Veikė vaizdinių mokymo priemonių gamybos dirbtuvės (su pertraukomis), kraštotyros ir gamtamokslinis būreliai, gyvosios gamtos kampelis (jame buvo auginamos retos kambarinės gėlės, šilkverpiai, laikoma voveraitės, vėžliai, ropliai, kelių rūšių žuvys).

Per Antrąjį pasaulinį karą muziejus uždarytas, dalis eksponatų ir visas archyvas dingo. Pokario metais veikė kaip Metodinis kabinetas prie Kauno miesto liaudies švietimo skyriaus, eksponatai buvo saugomi Kauno švietimo skyriaus patalpose. 1958 kabinetas reorganizuotas į Respublikinį pedagoginį muziejų. Veikė Kapitalizmo, Feodalizmo ir Socializmo skyriai, renginių masinio organizavimo sektorius, mokslinis archyvas, biblioteka.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę buvo rengiamos mokslinės ekspedicijos į lietuvių diasporos mokyklas Latvijoje, Rusijoje, Baltarusijoje, Lenkijoje, į Vasario 16‑osios gimnaziją Vokietijoje. 2000 muziejui persikrausčius į naujas jo veiklai nepritaikytas patalpas pradėtas kapitalinis pastato remontas. 2002 muziejus pavadintas Kauno apskrities pedagoginiu muziejumi. Po remonto muziejus duris atvėrė 2005, buvo pristatytas V. Ruzgo memorialinis kambarys. 2010 muziejus tapo Lietuvos švietimo istorijos muziejumi. 2012–2014 gausiai papildytas naujais eksponatais. 2019 muziejų aplankė 18 048 lankytojai. 2023 05 26 muziejus tapo Lietuvos švietimo muziejumi. 2023 muziejų aplankė 16 524 lankytojai.

Vadovai

1

2271

-Švietimo istorijos muziejus