Lietuvõs tarptautniai įsipareigójimai
Tarptautinės teisės principų laikymasis
Kovo 11 Akte nustatyta, kad Lietuvos valstybė pabrėžia savo ištikimybę visuotinai pripažintiems tarptautinės teisės principams. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (1992) įtvirtinta, kad Lietuva, įgyvendindama užsienio politiką (Lietuvos užsienio politika), vadovaujasi visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais (t. y. tais atvejais, kai nacionalinės teisės aktuose nustatomas toks teisinis reguliavimas, kuris konkuruoja su nustatytuoju tarptautine sutartimi, turi būti taikoma tarptautinė sutartis) ir normomis, kad tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos teisinės sistemos dalis ir turi įstatymo galią. Lietuva privalo laikytis savo valia prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų dėl nacionalinės teisės derinimo su tarptautine teise, pvz., žmogaus teisių apsaugos srityje nacionalinė teisė turi nustatyti ne mažesnes žmogaus teisių ir laisvių apsaugos garantijas negu pagal tarptautinius įsipareigojimus. Šia prasme ne tik Kovo 11 Aktas, Konstitucija, bet ir tarptautinės sutartys brėžia gaires visai Lietuvos teisinei sistemai.
Konstitucijoje įtvirtinti tarptautinio bendradarbiavimo pagrindai
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą pabrėžė, kad bendri valstybės tarptautinio bendradarbiavimo konstituciniai pagrindai įtvirtinti Konstitucijos įvairiose nuostatose, pvz., 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuva, įgyvendindama užsienio politiką, vadovaujasi visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais ir normomis, siekia užtikrinti šalies saugumą ir nepriklausomybę, piliečių gerovę ir pagrindines jų teises bei laisves, prisideda prie teise ir teisingumu pagrįstos tarptautinės tvarkos kūrimo; 136 straipsnyje įtvirtinta, kad Lietuva dalyvauja tarptautinėse organizacijose, jei tai neprieštarauja valstybės interesams ir jos nepriklausomybei; pagal Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalį tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Seimas, yra sudedamoji Lietuvos teisinės sistemos dalis. Pagarba tarptautinei teisei (t. y. neatskiriama konstitucinio teisinės valstybės principo, kurio esmė – teisės viešpatavimas, dalis, ji t. p. susijusi su konstitucinio teisinės valstybės principo išreiškiamu atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekiu, kuris suponuoja atvirumą universalioms demokratinėms vertybėms, integraciją į šiomis vertybėmis grindžiamą tarptautinę bendriją) ir visuotinai pripažintiems tarptautinės teisės principams (t. p. ir principui pacta sunt servanda) yra atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės teisinė tradicija ir konstitucinis principas.
Bendriems Konstitucijoje įtvirtintiems valstybės tarptautinio bendradarbiavimo pagrindams būdinga tai, kad yra nustatyta Lietuvos valstybės geopolitinė orientacija (Lietuvos narystė Europos Sąjungoje, NATO ir būtinumas vykdyti su šia naryste susijusius tarptautinius įsipareigojimus), tokia Lietuvos valstybės geopolitinė orientacija grindžiama pripažįstamomis ir saugomomis universaliomis demokratinėmis konstitucinėmis vertybėmis, kurios yra bendros su kitų Europos ir Šiaurės Amerikos valstybių vertybėmis.
Konstituciniame akte Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas yra nustatytos ribos, kurių Lietuvos Respublika negali peržengti dalyvaudama tarptautinės integracijos procesuose, įtvirtintas draudimas jungtis į kokias nors buvusios SSRS pagrindu kuriamas naujas politines, karines, ekonomines ar kitokias valstybių sąjungas bei sandraugas.
Prisijungimas prie Jungtinių Tautų dokumentų
1991 03 12 Lietuva prisijungė prie Jungtinių Tautų žmogaus teisių chartijos dokumentų – Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto, jo fakultatyvaus protokolo, Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto ir įsipareigojo nacionalinėje teisėje nustatyti ne mažesnes žmogaus teisių ir laisvių apsaugos garantijas nei šiuose aktuose.
Seimas 1995 07 03 ratifikavo Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją, pagal kurią Lietuva įsipareigojo užtikrinti vaiko teises, 2002 11 12 – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 2000 fakultatyvinį protokolą dėl vaikų dalyvavimo ginkluotuose konfliktuose, pagal kurį įsipareigojo, kad jos nacionalinėse ginkluotose pajėgose gali tarnauti ne jaunesni kaip 18 m. piliečiai, 2004 06 10 – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos fakultatyvinį protokolą dėl vaikų pardavimo, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos, pagal kurį draudžiamas vaikų seksualinis išnaudojimas, jų pardavimas.
Prisijungimas prie Europos Tarybos dokumentų
1993 05 14 Lietuva įstojo į Europos Tarybą. Seimas 1995 04 27 ratifikavo Europos žmogaus teisių konvenciją ir jos pirmą, ketvirtą, septintą ir vienuoliktą protokolus (vėliau šeštą, tryliktą ir keturioliktą). Lietuva įsipareigojo garantuoti kiekvienam jos jurisdikcijoje esančiam žmogui jo teises ir pagrindines laisves. Europos žmogaus teisių konvencijos laikymąsi Lietuvoje, nagrinėdamas bylas pagal skundus dėl teisių ir laisvių pažeidimų ir oficialiai aiškindamas šią konvenciją, garantuoja ir Europos Žmogaus Teisių Teismas. 2001 05 15 Seimas ratifikavo Europos Tarybos parengtą Europos socialinę chartiją, pagal kurią Lietuva įsipareigojo garantuoti Chartijoje nustatytas žmogaus socialines teises, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis.
Lietuva, be paminėtųjų tarptautinių aktų, yra prisijungusi prie daugiau kaip 90 Europos Tarybos tarptautinių aktų, nustatančių bendrus visoms Europos Tarybos valstybėms standartus žmogaus teisių, teisingumo, švietimo, socialinės ir sveikatos apsaugos ir kitose srityse. Tarp jų yra: Europos Tarybos statutas (1949, Lietuvoje įsigaliojo 1993), Europos kultūros konvencija (1954, Lietuvoje įsigaliojo 1992), Europos vietos savivaldos chartija (1985, Lietuvoje įsigaliojo 1999), Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija (1995, Lietuvoje įsigaliojo 2000), Europos Tarybos konvencija dėl veiksmų prieš prekybą žmonėmis (2005, Lietuvoje įsigaliojo 2012), Konvencija dėl elektroninių nusikaltimų (2001, Lietuvoje įsigaliojo 2004), Europos Tarybos konvencija dėl ekstradicijos (1957, Lietuvoje įsigaliojo 1995), Europos konvencija dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose (1959, Lietuvoje įsigaliojo 1997), Europos konvencija dėl baudžiamojo proceso perdavimo (1959, Lietuvoje įsigaliojo 2000), Europos konvencija dėl pinigų išplovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo (1990, Lietuvoje įsigaliojo 1995), Baudžiamosios teisės konvencija dėl korupcijos (1999, Lietuvoje įsigaliojo 2003), Civilinės teisės konvencija dėl korupcijos (1999, Lietuvoje įsigaliojo 2003), Europos konvencija dėl kovos su terorizmu (1977, Lietuvoje įsigaliojo 1997), Europos Tarybos ir UNESCO konvencija dėl aukštojo mokslo kvalifikacijų pripažinimo Europos regiono valstybėse (1997, Lietuvoje įsigaliojo 1999), Europos konvencija dėl diplomų, suteikiančių teisę stoti į universitetus, lygiavertiškumo (1953, Lietuvoje įsigaliojo 1997), Europos konvencija dėl televizijos be sienų (1989, Lietuvoje įsigaliojo 2001), Konvencija dėl Europos farmakopėjos rengimo (1964, Lietuvoje įsigaliojo 2004).
NATO dokumentai
2004 03 29 Lietuva tapo NATO nare. Vykdant Šiaurės Atlanto sutartimi prisiimtus įsipareigojimus buvo sudarytos NATO valstybių narių daugiašalės tarptautinės sutartys, būtinos NATO veiklai garantuoti.
Lietuvos teisės normų derinimas su Europos Sąjungos teise
Lietuvos ir Europos Sąjungos oficialių santykių ir bendradarbiavimo rezultatas – Lietuvos visateisė narystė Europos Sąjungoje nuo 2004 05 01, kai įsigaliojo Stojimo į Europos Sąjungą sutartis, kurią Lietuva pasirašė 2003 04 16. Pagal sutartis, priimtas iki įstojimo į Europos Sąjungą, ypač Europos sutartį su Lietuva (sudaryta 1995 07 12), Lietuvos teisės normos buvo pradėtos derinti su Europos Sąjungos teise: 1996 09 06 Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Dėl Nacionalinės teisės harmonizavimo darbų programos patvirtinimo patvirtino Nacionalinės teisės derinimo darbų programą. Joje nustatytos pagrindinės teisinio reguliavimo sritys, kurios turi būti suderintos (muitai, įmonių teisė, bankininkystė, įmonių sąskaityba ir apmokestinimas, intelektinė nuosavybė, konkurencijos taisyklės, sveikatos apsauga, gyvulininkystės ir augalininkystės sanitarija, vartotojų apsauga, netiesioginiai mokesčiai, techninės taisyklės ir standartai, branduolinės energijos panaudojimas, transportas, telekomunikacijos, gamtinė aplinka, viešieji pirkimai, statistika ir atsakomybė už produktų kokybę). Siekiant garantuoti visų Lietuvos teisės aktų projektų atitiktį Europos Sąjungos teisyno reikalavimams 1997 buvo įkurtas Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
Konstitucinis aktas „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“
2004 07 13 Konstituciniame akte Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje nustatyti konstituciniai Lietuvos narystės Europos Sąjungoje pagrindai, kurių neįtvirtinus Konstitucijoje, Lietuva negalėtų būti visateise Europos Sąjungos nare: būdama Europos Sąjungos valstybe nare, Lietuva dalijasi ar patiki Europos Sąjungai valstybės institucijų kompetenciją sutartyse, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga, numatytose srityse ir tiek, kad kartu su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis bendrai vykdytų narystės įsipareigojimus šiose srityse, t. p. naudotųsi narystės teisėmis. Pagal Konstitucinį aktą Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos teisinės sistemos dalis. Europos Sąjungos teisės normos, įtvirtintos Europos Sąjungą grindžiančiose sutartyse, taikomos tiesiogiai, o esant teisės normų kolizijai jos turi viršenybę prieš Lietuvos įstatymus ir kitus teisės aktus, išskyrus Konstituciją.
Pagal Konstituciją referendumu nepanaikinus konstitucinių Lietuvos narystės Europos Sąjungoje pagrindų, įtvirtintų Konstituciniame akte Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje, negali būti daromos tokios Konstitucijos pataisos, kuriomis būtų paneigti Lietuvos narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimai. Konstitucinis visateisio Lietuvos dalyvavimo Europos Sąjungoje imperatyvas suponuoja tai, kad konstitucinė vertybė yra būtent visateisė narystė Europos Sąjungoje (o ne dalinis dalyvavimas šios Sąjungos veikloje, jos valstybių integracijoje), nustato konstitucinį Lietuvos įsipareigojimą kaip visateisei narei dalyvauti ekonominės ir pinigų sąjungos valstybių integracijoje įsivedant bendrą šios sąjungos valiutą eurą, patikint išimtinę kompetenciją pinigų politikos srityje Europos Sąjungai. Toks konstitucinis Lietuvos įsipareigojimas kartu yra jos narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimas, kurį būtina vykdyti laikantis ir Konstitucijoje įtvirtintos Lietuvos valstybės geopolitinės orientacijos bei konstitucinio pacta sunt servanda principo.
Vyriausybės veikla įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus
Vyriausybė privalo informuoti Seimą apie pasiūlymus priimti Europos Sąjungos teisės aktus. Dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus, reglamentuojančius teisės sritis, kurios pagal Konstituciją susijusios su Seimo kompetencija, Vyriausybė konsultuojasi su Seimu. Tokiais atvejais Seimas gali teikti Vyriausybei rekomendacijas dėl Lietuvos pozicijos. Seimo Europos reikalų komitetas ir Užsienio reikalų komitetas Seimo statuto nustatyta tvarka Vyriausybei gali pareikšti Seimo nuomonę dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus. Vyriausybė įvertina Seimo ar jo komitetų teikiamas rekomendacijas ar nuomones ir informuoja Seimą apie jų vykdymą teisės aktų nustatyta tvarka. Vyriausybė nagrinėja pasiūlymus priimti Europos Sąjungos teisės aktus. Dėl šių pasiūlymų Vyriausybė gali priimti sprendimus ar rezoliucijas.
Lietuvoje galiojantys Europos Sąjungos teisės aktai
Lietuvoje galiojantys Europos Sąjungos institucijų teisės aktai (supranacionalinė teisė) yra reglamentai, direktyvos, sprendimai, rekomendacijos ir nuomonės. Pagal konsoliduotą Europos Bendrijos steigimo sutartį reglamentai taikomi visuotinai ir tiesiogiai, jie privalomi visoms valstybėms narėms. Pagal šią sutartį direktyvos privalomos valstybėms narėms, kurioms jos skirtos, nacionalinės valdžios institucijos gali pasirinkti jų įgyvendinimo būdus ir metodus. Sprendimai privalomi tiems, kuriems skirti. Rekomendacijos ir nuomonės nėra privalomos. Itin svarbūs Europos Sąjungos teisės aiškinimui Europos Teisingumo Teismo sprendimai.
579