Lietuvos tarptautinis ekonominis finansinis bendradarbiavimas

Lietuvõs tarptautnis ekonòminis finánsinis bendradarbiãvimas

Nuo Nepriklausomybės atkūrimo (1990) Lietuva siekė narystės pasaulinėse ūkio organizacijose.

Šiaurės šalių aplinkos apsaugos finansų korporacija

Nuo 1991 Lietuva bendradarbiauja su Šiaurės šalių aplinkos apsaugos finansų korporacija. Ši korporacija 1998–2004 lengvatinėmis sąlygomis finansavo Lietuvoje ekologinių gamybos projektų diegimą (tai davė apie 33 mln. litų ekonominį efektą). Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą Šiaurės šalių aplinkos apsaugos finansų korporacija nutraukė veiklą Lietuvoje, bet nuo 2017 vėl investuoja į Lietuvos energetikos plėtrą.

Pasaulio bankas

Nuo 1992 Lietuva bendradarbiauja su Pasaulio banku. Iš jo 1992–2002 Lietuva gavo daugiau kaip 490 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių paskolų. Pasaulio banko paskolų lėšomis Lietuvoje buvo finansuojami investiciniai projektai sveikatos priežiūros, švietimo, infrastruktūros plėtojimo ir kitose srityse, remiamos šalyje vykdomos struktūrinės reformos. Investicijų apsaugos sutartis 1992 pasirašyta su Daugiašalių investicijų garantijų agentūra. Nuo 2002 Lietuva nebesiskolina iš Pasaulio banko, o nuo 2006 pakeitė savo statusą iš šalies paramos gavėjos į paramos teikėjos (nuo 2011 Lietuva yra ir Tarptautinės plėtros asociacijos narė). 2002 11 11 su Pasaulio banku pasirašyta sutartis dėl regioninės misijos įkūrimo (atstovybė Vilniuje uždaryta 2006).

Tarptautinis valiutos fondas

Lietuva bendradarbiauja ir su viena įtakingiausių pasaulio finansinių institucijų – Tarptautiniu valiutos fondu. Lietuva į šią organizaciją įstojo 1992 04 29. Įstojusiai į šią organizaciją Lietuvai buvo svarbu pasinaudoti finansiniais ištekliais (1992–94 Tarptautinis valiutos fondas suteikė Lietuvai tris paskolas, kurių vertė – 248,4 mln. specialiųjų skolinimosi teisių; visos šios paskolos jau yra grąžintos) ir kita parama. Ekonominės politikos memorandumai pasirašyti 1992–2002, po 2002 memorandumai nebepasirašomi. Nebeliko poreikio bendradarbiauti finansinėse fondo programose, svarbesnė tapo konsultacinė pagalba. Lietuvos pažangą stebi fondo atstovai.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas

Ekonomikos liberalizavimą remia Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, kurio nare Lietuva tapo 1992 (nuo 1993 finansuoja Lietuvos energetikos, transporto, savivaldybių ir privataus verslo projektus, teikia konsultacinę ir techninę paramą). Pagrindinė su juo pasirašyta sutartis – Dėl tarptautinio Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo veiklos Lietuvoje (2001 04 05). Iki 2020 Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas investavo 902 mln. eurų į 92 investicinius projektus Lietuvoje.

Kitos tarptautinės ūkio organizacijos

Nuo 1995 pradėtos derybos dėl Lietuvos stojimo į Pasaulio prekybos organizaciją. 2001 Lietuva tapo šios organizacijos nare – pasirašė steigimo sutartį, sutartį dėl muitų ir prekybos, kitas sutartis. Narystė Pasaulio prekybos organizacijoje padarė Lietuvą patrauklesnę užsienio investuotojams, o prekyba su trečiosiomis šalimis tapo liberalesnė, skaidresnė ir prognozuojama.

Nuo 1996 Lietuva siekė narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje. Organizacija sukūrė Baltijos regioninę programą, kurią Lietuva vykdė 1998–2005. 2007 Lietuva buvo visateisė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos trijų programų dalyvė, turėjo keturių programų stebėtojos statusą ir siekė gauti tokį statusą dar keturioms programoms. 2018 Lietuva tapo šios organizacijos nare.

Nuo 1996 Lietuva yra Europos Tarybos vystymo banko narė. Lietuvoje šis bankas finansavo grįžtančių tremtinių aprūpinimo gyvenamuoju plotu, reabilitacijos centrų pagyvenusiems asmenims, žmonėms su negalia ir beglobiams vaikams įkūrimo, mokslo ir studijų įstaigų renovavimo, rekonstravimo ir pagrindinių priemonių įsigijimo ir kitas programas.

Nuo 2005 Lietuva yra Šiaurės investicijų banko narė. Bankas skatina šalių ūkio plėtrą, finansuoja infrastruktūros, gamtosaugos projektus. Lietuvoje banko paskolų lėšomis finansuojami infrastruktūros plėtros, energijos taupymo, aplinkosaugos projektai. Lietuva pasirašė daugiašalę sutartį dėl Šiaurės investicijų banko teisinės padėties (2004 02 11), t. p. mokėjimo susitarimą, numatantį Lietuvos, kaip būsimos banko narės, pasirašyto kapitalo ir įmokų į banko rezervus grafiką. Paskutinė įmoka už pasirašytą kapitalą buvo 2007 03 31, už banko rezervus – 2010 09 30.