Lietuvõs tarptautnis saugùmas, užsienio valstybių gynybinės garantijos Lietuvai ir Lietuvos veikla užtikrinant tarptautinį saugumą. 1990 atkūrusi nepriklausomybę Lietuva (ir Estija bei Latvija) yra padidintos geopolitinės įtampos zonoje, todėl jai labai svarbios kolektyvinio saugumo garantijos.
Narystė NATO
1992 09 Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas V. Landsbergis susitiko su NATO generaliniu sekretoriumi Manfredu Wörneriu ir pranešimu kreipėsi į NATO Tarybą pareikšdamas apie Lietuvos norą prisidėti prie kolektyvinio saugumo pastangų ir prašydamas šios gynybinės organizacijos stebėti sutartą Rusijos kariuomenės išvedimą iš Lietuvos valstybės teritorijos. 1994 01 Lietuvos Respublikos prezidentas A. M. Brazauskas laišku kreipėsi į Manfredą Wörnerį prašydamas priimti Lietuvą į NATO. 1994 Lietuvos Respublika prisidėjo prie NATO programos Partnerystė taikos labui, skirtos Euroatlantinės erdvės bendradarbiavimui, stabilumui ir saugumui didinti. 1999 NATO Lietuvai pateikė veiksmų planą. Jis buvo skirtas narystės šioje tarptautinėje organizacijoje siekiančioms valstybėms padėti pertvarkyti ginkluotąsias pajėgas bei įgyvendinti teisės reformas.
Lietuvos krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai Serbijos Kosovo provincijoje (2004)
2002 Prahoje vykusiame NATO šalių vadovų susitikime Lietuva kartu su Bulgarija, Estija, Latvija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija buvo pakviestos stoti į šią organizaciją. Visoms NATO narėms ratifikavus sutartį dėl naujų narių priėmimo 2004 03 29 visos 7 valstybės (ir Lietuva) tapo visateisėmis organizacijos narėmis. Iki narystės NATO Lietuvos Respublikos ginkluotosios pajėgos buvo rengiamos ginti šalies teritoriją nuo išorinės grėsmės (teritorinės gynybos principas). Lietuvos kariuomenė turėjo būti pasirengusi viena priešintis agresoriui. Atitinkamai buvo sudaroma krašto apsaugos sistema, jos struktūra ir funkcijos.
Lietuvos karių dalinio Afganistane šaudymo pratybos (2005)
Rengiantis narystei NATO buvo siekiama įdiegti bendras karines procedūras ir organizacijos standartus, užtikrinti sąveiką su kitomis šios gynybinės organizacijos valstybių pajėgomis. Buvo atnaujinta Lietuvos kariuomenės ginkluotė, pakeistos kareivių ir karininkų mokymo programos. Lietuvos Respublikai tapus NATO nare Lietuvos kariuomenės pagrindiniai uždaviniai yra šie: kartu su sąjungininkais užtikrinti patikimą agresoriaus atgrasinimą, o nepavykus atgrasinti – kartu su NATO pajėgomis ginti šalies suverenitetą, teritoriją, teritorinius vandenis bei oro erdvę ir atremti bet kokį ginkluotą užpuolimą, užtikrinti Lietuvos prisiimtų kolektyvinių įsipareigojimų įgyvendinimą, dalyvauti NATO, Europos Sąjungos, Jungtinių Tautų vadovaujamų ir šių organizacijų tikslus įgyvendinančių koalicijų tarptautinėse operacijose (tarptautinė operacija).
Lietuvos kariuomenei keliami nauji reikalavimai: pajėgos turi būti efektyvios (gerai aprūpintos ir parengtos), operatyviai perdislokuojamos (galinčios veikti tarptautinėse operacijose) ir plataus panaudojimo (galinčios reaguoti į visų tipų grėsmes ir dalyvauti visų tipų operacijose). Lietuvos tarptautinio saugumo pagrindinis veiklos principas – Lietuva, kaip NATO narė, neplanuoja tik teritorinės gynybos, o kuria ir stiprina pajėgumus, kurių reikia kolektyviniams tikslams įgyvendinti (šios organizacijos narių teritorijoms ginti, dalyvauti tarptautinėse operacijose, užtikrinančiose tarptautinį saugumą). Lietuva, kaip NATO narė, nėra tik kolekyvinio saugumo garantijų gavėja – ji kartu su sąjungininkais garantuoja tarptautinį saugumą. Pajėgas tarptautinėms operacijoms skiria NATO narės. Jos su organizacijos vadovybe planuoja ir kuria pajėgumus atsižvelgdamos į esamą ir potencialią grėsmę. Pajėgumai plėtojami nuolat, nes kinta grėsmė ir gynybiniai poreikiai. Lietuvos Respublika, kaip ir kitos sąjungininkės, yra įsipareigojusi skirti 2 % BVP savo ginkluotosioms pajėgoms išlaikyti.
Lietuvos karinių oro pajėgų transporto lėktuvas C-27J SPARTAN Afganistane (2007)
Viena naujų NATO garantijų Lietuvai yra 2002 įkurtos organizacijos greitojo reagavimo pajėgos, kurios per daugiau kaip 30 dienų gali būti perdislokuojamos į konflikto rajoną ir vykdyti karines arba humanitarines operacijas (greitojo išskleidimo pajėgos). Šios pajėgos pirmą kartą buvo panaudotos 2005 Pakistane, kur teikė pagalbą nuo žemės drebėjimo nukentėjusiems žmonėms (operacijoje dalyvavo ir Lietuvos kariai). Svarbi garantija Lietuvai yra nuo 2004 vykdoma oro policijos operacija – Lietuvos, Estijos ir Latvijos oro erdvę saugo vienos iš NATO valstybių 4 naikintuvai, skiriami rotacijos principu. Jų bazė – Zoknių aerodromas Šiauliuose. Po 4 mėnesių kovinio budėjimo naikintuvus keičia kitos valstybės įgulos ir lėktuvai. 2015 09 atidaryta NATO vadavietė Lietuvoje.
Narystė Jungtinėse Tautose
1991 Lietuva tapo Jungtinių Tautų nare. Jai tai garantuoja diplomatinę paramą. Prireikus ir Jungtinių Tautų narėms priėmus sprendimą ši organizacija Lietuvai garantuoja ir karinę pagalbą – organizacija turi savo karinį kontingentą ir stebėtojus (stebėtojas).
Danijos naikintuvai F-16 Zoknių (Šiauliai) aerodrome per NATO oro policijos operaciją Baltijos šalyse (2004)
Lietuva aktyviai prisideda prie Jungtinių Tautų veiksmų žmogaus teisių užtikrinimo, taikos ir tarptautinio saugumo palaikymo, ginklų kontrolės, nusiginklavimo ir branduolinio neplatinimo (Branduolinio ginklo neplatinimo sutartis, Cheminio ginklo uždraudimo organizacija), kibernetinio saugumo bei kitose srityse, yra prisijungusi prie pagrindinių šios srities tarptautinės humanitarinės teisės aktų. Lietuva ne kartą buvo išrinkta į Konvencijos dėl tam tikrų įprastinių ginklų, kurie gali būti laikomi pernelyg žalojančiais arba veikia nesirinktinai, naudojimo uždraudimo arba apribojimo (priimta 1980, įsigaliojo 1998) srityje veikiančias institucijas ir pirmininkavo šios Konvencijos protokolo dėl likusių karo sprogmenų šalių narių antrajai konferencijai.
Lietuva 2003 (pirmoji iš Baltijos valstybių) prisijungė prie 1997 Otavoje priimtos Konvencijos dėl priešpėstinių minų naudojimo, kaupimo, gamybos ir perdavimo uždraudimo ir dėl jų sunaikinimo ir aktyviai dirba šioje srityje (2004 sunaikino priešpėstinių minų atsargas, 2011 buvo šios Konvencijos Priešpėstinių minų atsargų sunaikinimo komiteto bendrapirmininkė). Lietuva įvykdė daug nusiginklavimo projektų, tarp jų – sprogmenų atsargų sunaikinimo Afganistane, minų ir lengvų ginklų – Centrinėje ir Rytų Europoje. 2008 Lietuva pirmininkavo Trečiajam dvimečiam šalių susitikimui (svarstyta Veiksmų programa kovai su nelegalia lengvųjų ginklų prekyba). 2013 06 04 Lietuva kartu su daugiau kaip 60 kitų valstybių atstovais pasirašė Sutartį dėl prekybos ginklais (įsigaliojo 2014 12 24), kuria pirmą kartą nustatytos tarptautinės prekybos įprastiniais ginklais taisyklės.
Nuo 2010 Lietuva Jungtinėse Tautose aktyviai įsitraukusi į Baltijos jūroje paskandinto cheminio ginklo klausimus, kas 3 metus šiuo klausimu teikia rezoliuciją, kurioje aptariamos problemos, susijusios su Baltijos jūroje nuskandintu cheminiu ginklu, tarptautinė bendruomenė skatinama ieškoti priimtinų sprendimų. 2013 12 20 Generalinė Asamblėja priėmė Lietuvos pateiktą rezoliuciją Bendradarbiavimo priemonės žinių apie jūroje paskandintų cheminės amunicijos daromą poveikį aplinkai įvertinimui ir plėtrai, kuri kviečia šalis nares ir tarptautines organizacijas glaudžiai bendradarbiauti vertinant jūroje paskandinto cheminio ginklo grėsmę aplinkai.
Lietuva aktyviai pasisako tarptautinėse organizacijose dėl žmogaus teisių pažeidimų ir civilių apsaugos Kryme, okupuotuose Sakartvelo regionuose, Sirijoje ir kitose konfliktų zonose visame pasaulyje. 2014–15 būdama Saugumo Tarybos nenuolatine nare Lietuva parengė rezoliucijas dėl žurnalistų apsaugos konfliktų zonose ir dėl šaulių ginklų ir lengvosios ginkluotės.
Taikos palaikymo misijos
Lietuva aktyviai dalyvauja Jungtinių Tautų vadovaujamose taikos palaikymo misijose ir Jungtinių Tautų mandatą turinčiose Europos Sąjungos karinėse operacijose. 1997 Lietuva prisijungė prie Jungtinių Tautų taikos palaikymo operacijų Greitojo reagavimo sistemos (angl. Standby Arrangements System), pagal kurią Lietuvos policininkai ir kariai siunčiami į taikos palaikymo misijas. Lietuvos kariai tarnavo operacijų vadavietėse Jungtinių Tautų mandatą turinčiose Europos Sąjungos karinėse operacijose.
Narystė Europos Sąjungoje
1995 12 08 Lietuvos Respublikos Vyriausybė įteikė oficialų prašymą priimti Lietuvą į Europos Sąjungą. 2004 05 01 Lietuva (su Čekija, Estija, Kipru, Latvija, Lenkija, Malta, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija) tapo visateise Europos Sąjungos nare.
Vieningos ir solidarios Europos Sąjungos stiprinimas yra vienas iš nacionalinės Lietuvos saugumo politikos prioritetų. Lietuva yra aktyvi Europos Sąjungos Bendrosios saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimo dalyvė. 2015 06 22 patvirtintos Lietuvos Europos Sąjungoje politikos 2015-20 strateginės kryptys.
Lietuvos kariuomenės kariniams vienetams teisę dalyvauti tarptautinėse operacijose suteikia Lietuvos Respublikos Seimas. Atlikti karo tarnybą tarptautinėse institucijose ar mokymo misijose Lietuvos kariai skiriami Krašto apsaugos ministro įsakymu. Lietuva t. p. dalyvauja Europos Sąjungos civilinėse misijose deleguodama civilius ekspertus ir pareigūnus.
Lietuva yra prisijungusi prie Nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (šis instrumentas yra numatytas Lisabonos sutartyje, įsteigtas 2017 12 11, be Lietuvos prie jo prisijungė dar 24 Europos Sąjungos valstybės narės). Jis skirtas gilinti bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje Europos Sąjungos valstybėms narėms, kurių kariniai pajėgumai atitinka aukštesnius kriterijus ir kurios tarpusavyje yra susaistytos didesniais įsipareigojimais.
Lietuva ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO)
1991 09 10 Lietuva (kartu su Latvija ir Estija) prisijungė prie Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (buvo pirmoji tarptautinė organizacija, kurios nare Lietuva tapo po nepriklausomybės atkūrimo), suvaidinusios svarbų vaidmenį iš Baltijos šalių išvedant Rusijos kariuomenę.
2011 01 01 – 12 31 Lietuvos pirmininkavo ESBO metu buvo priimti sprendimai dėl ESBO vaidmens stiprinimo konfliktų prevencijos ir valdymo srityje, kovos su transnacionalinėmis grėsmėmis. Lietuva stipriai prisidėjo prie oficialių derybų dėl konflikto Moldavijoje atnaujinimo.
Lietuvos veikla stiprinant tarptautinį saugumą
Tapusi NATO, Jungtinių Tautų, Europos Sąjungos ir ESBO nare, Lietuva nėra tik tiesioginės karinės arba humanitarinės pagalbos gavėja. Ji pati nuo 1994 dalyvauja tarptautinėse operacijose, taip stiprindama ir savo saugumą. Į tarptautines karines ir humanitarines operacijas bei misijas arba stebėtojais buvo siunčiami kariniai vienetai, karių grupės ir pavieniai kariai (lentelė).
1
* dėl rotacijos (dažniausiai kas pusę metų) dalis žmonių operacijose dalyvavo pakartotinai
579