Lietuvõs tautnė olimpiadà, LTO, viso pasaulio lietuvių sporto žaidynės. Reikšmingiausia lietuvių sportui – pirmoji Lietuvos tautinė olimpiada. Vyko 1938 liepos 17–31 d. Kaune ir Klaipėdoje (buriavimo ir irklavimo varžybos). Dalyvavo daugiau kaip 2000 Lietuvoje, kitose pasaulio šalyse (Brazilijoje, Didžiojoje Britanijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Latvijoje), t. p. Vilniaus krašte gyvenančių lietuvių sportininkų. Vyko pagal olimpinių žaidynių tradicijas. Programoje buvo 17 sporto šakų varžybos, aviacijos sporto (aviamodeliavimo, sklandymo, skraidymo), bokso (8 svorio kategorijų), buriavimo, futbolo, irklavimo, žirgų sporto, krepšinio (moterų ir vyrų), lengvosios atletikos (29 rungčių), plaukimo (moterų 4 ir vyrų 6 rungčių), stalo teniso, sunkiosios atletikos (5 svorio kategorijų), šaudymo, šuolių į vandenį, teniso (komandinės ir individualiosios), tinklinio (moterų ir vyrų), dviračių sporto, tautinių šokių (buvo laikomi sporto šaka).
Pirmosios Lietuvos tautinės olimpiados atidarymas Kauno stadione (1938 07 17)
Dalyvavo daug sportininkų, kurie vėlesniais metais pasiekė gerų rezultatų, tapo žymiais treneriais, sporto organizatoriais: Antanas Zaboras (boksas); G. Kalpokas, Leonas Puskunigis, S. Šačkus, Aleksiejus Šimanas, Alfonsas Vietrinas (lengvoji atletika); V. Dzindziliauskas (stalo tenisas); Juozas Pimpis (dviračių sportas).
Pirmosios Lietuvos tautinės olimpiados pavyzdžiu 1978 Toronte surengtos Pasaulio lietuvių sporto žaidynės, kurios vyksta iki šiol. Antroji Lietuvos tautinė olimpiada surengta 1998 Šiauliuose, trečioji – 2002 Vilniuje, ketvirtoji – 2006 Panevėžyje.
2564