Ginučių (Ignalinos rj. savivaldybė) vandens malūnas su įranga (19 a.; 1978 restauruotas, įrengtas muziejus)
Lietuvõs tèchnikos pamiñklai, priklauso Lietuvos kultūros paminklams. Juos sudaro įvairios paskirties statiniai, pastatai, jų kompleksai ir technologinė įranga. Viena gausiausių technikos paminklų grupių – gamybiniai pastatai. Juos pradėta statyti 16–17 amžiuje. Prie upių buvo statomi vandens, kalvotose vietovėse – vėjo malūnai (malūnas). Rudnios vandens malūnas (Varėnos rj. savivaldybė) ant Ūlos upės pastatytas 16 a. kaip geležies liejykla (rudnia), 1841 pritaikytas grūdams malti. Nuo 19 a. vidurio prie malūnų kūrėsi medienos apdirbimo dirbtuvės, kalvės, lentpjūvės, vilnų karšyklos. Giedraičiuose (Radviliškio rj. savivaldybė) išliko 19 a. vidurio vėjo malūnas su kalve, Saugose – malūnas su lentpjūve (1908), Čiobiškyje – vandens malūnas su vilnų karšykla (1900).
18 a. pabaigoje–19 a. dvarų sodybose (dvaras) pradėti statyti pramoniniai statiniai – malūnai, spirito daryklos, popieriaus, gelumbės, metalo apdorojimo įmonės, pieninės, kalvės. 1823 V. Puslovskio Vilniuje įkurtas pirmasis popieriaus fabrikas. Išliko grafui J. Tiškevičiui priklausęs malūnas Mūrinėje Vokėje (Vilnius, 19 a. pabaigoje perstatytas į popieriaus fabriką), Ch. Frenkelio odų apdirbimo fabrikas Šiauliuose (1879), brolių Šmitų metalo apdirbimo fabrikai Kaune (1879), I. Lipskio vadinamasis bravoras Vilniuje (1896).
Į Kultūros vertybių registrą įrašyta apie 200 pramonės statinių, daugiausia malūnų.
L: Technikos paminklai Lietuvoje Vilnius 2000.