Lietuvõs teism sistemà soviẽtinės (1940–1941 ir 1944–1990) ir Vokietjos okupãcijų mẽtais
SSRS okupavus Lietuvą LSSR Aukščiausioji Taryba 1940 08 25 išrinko Aukščiausiąjį Teismą, pradėta organizuoti sovietinę teismų sistemą. Visi buvę teisėjai atleisti. Apylinkių teismai pertvarkyti pagal SSRS modelį į liaudies teismus. Juos sudarė liaudies teisėjai ir liaudies tarėjai; liaudies teisėjus rinko apskričių (miestų) vykdomieji komitetai, liaudies tarėjus – formaliai darbininkai, tarnautojai ir valstiečiai savo susirinkimuose. Liaudies teismai nagrinėjo visas baudžiamąsias ir civilines bylas, išskyrus tas, kurios priklausė aukštesniųjų teismų kompetencijai, t. p. kai kurias bylas dėl administracinių pažeidimų ir kita. Aukščiausiosios Tarybos renkami apygardų teismai tapo kasacine instancija liaudies teismų išnagrinėtoms ir pirmąja instancija svarbesnėms civilinėms ir baudžiamosioms byloms. Apskrities teismai panaikinti. Ėmė veikti geležinkelių linijiniai teismai (rinko Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, tvirtino Aukščiausioji Taryba) ir karo tribunolai (organizuoti pagal SSRS karo tribunolo nuostatus). Aukščiausiojo Teismo Civilinių ir Baudžiamųjų bylų teisminės kolegijos, kaip pirmoji instancija, nagrinėjo itin svarbias bylas, kaip vienintelė kasacinė instancija – liaudies teismų išspręstas bylas, prezidiumas ir plenumas nagrinėjo bylas teisminės priežiūros tvarka.
Vokietijos okupacijos metais (1941–44) Lietuvoje atkurta iki 1940–41 SSRS okupacijos buvusi teismų sistema (tik Lietuvos Vyriausiasis Tribunolas netrukus buvo panaikintas). Generalinio komisaro potvarkiu buvo paskelbta apie iki 1940 06 15 galiojusių Lietuvos teisės aktų, kiek jie neprieštarauja vokiečių administracijos nuostatoms ir nėra pakeisti po 1941 06 21, galiojimą. Lietuvos teismų kompetencijai nepriskirtos bylos dėl vokiečių ir žydų bei jų turto, politinės ir kai kurios kitos bylos. Okupantų interesams ginti lygiagrečiai veikė Vokiečių aukštesnysis (bendra Ostlandui apeliacinė ir teismų priežiūros instancija; būstinė Rygoje), Vokiečių (vokiečių kilmės asmenų ir nacių pareigūnų byloms; veikė prie generalinio komisaro Kaune; skyriai buvo Vilniuje ir Šiauliuose), Ypatingasis (vokiečių prokuroro ar policijos teismo perduotoms baudžiamosioms byloms), kariniai (veikė prie karo komendantų ar dalinių) ir policijos (veikė prie saugumo policijos, skirti vietos gyventojams už nepaklusnumą okupacinei valdžiai bausti) teismai. Jų nuosprendžiai buvo galutiniai.
SSRS okupacijos metais (1944–90) teismų sistemą sudarė liaudies teismai ir LSSR Aukščiausiasis Teismas, 1951–53 dar veikė Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Klaipėdos sričių teismai. Nuo 1949 liaudies teismų rinkimai formaliai vykdyti kaip visuotiniai rinkimai. 1951 išrinkta 119 liaudies teisėjų. Sprendžiant bylas bet kuriame pirmosios instancijos teisme, jos nagrinėtos dalyvaujant liaudies tarėjams. Apeliacinis skundų teikimas iš viso nebuvo praktikuojamas. Lietuvoje veikė SSRS specialūs teismai – karo tribunolai (nagrinėjo bylas dėl karių nusikaltimų, civilių asmenų kai kurių veiksmų, padarytų nacių okupacijos laikotarpiu, dėl rezistencinės, antisovietinės veiklos, šnipinėjimo) ir transporto (geležinkelių ir vandens) teismai. Iki 1957 veikė neteisminė baudžiamoji nagrinėjimo institucija – vadinamasis Ypatingasis pasitarimas prie SSRS vidaus reikalų liaudies komisaro (vėliau – prie Valstybės saugumo žinybos vadovo), kuris nagrinėjo (dažniausiai už akių) sovietų saugumo institucijų pateiktą medžiagą ir remdamasis ja priimdavo nuosprendžius. 1958 apylinkių liaudies teismai pertvarkyti į rajonų (miestų) liaudies teismus. Pagal 1960 Teismų santvarkos įstatymą veikė: rajonų (miestų) liaudies teismai, Aukščiausiasis Teismas ir karo tribunolai. Šią sistemą paliko galioti Teismų santvarkos (1981, 1987) bei Teismų santvarkos ir teisėjų statuso (1990 02 13) įstatymai. Sovietiniai teismai buvo sovietinės politinės sistemos dalis ir praktiškai gynė SSKP interesus.
-Lietuvos teismų sistema
12
1553
Lietuvos Respublikos teismų sistema 1918–1940
Lietuvos Respublikos teismų sistema po 1990
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
Lietuvos Respublikos bendrosios kompetencijos teismai
Lietuvos Respublikos apylinkės teismas
Lietuvos Respublikos apygardos teismas
Lietuvos Respublikos apeliacinis teismas
Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas
Lietuvos Respublikos apygardos administracinis teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas