Lietuvõs kininkų pártija, kininkų pártija, politinė partija, veikusi 1925–28.
Mintis kurti partiją kilo 1924 vasarą. Iniciatoriai, daugiausia Santaros partijos veikėjai ir politikoje iki tol nedalyvavę agrarininkai, 1925 susitelkė apie pradėtą leisti savaitraštį ūkininkams Ūkininko balsas. 1925 12 viešai paskelbta Lietuvos ūkininkų partijos programa, kurioje buvo pabrėžiama, kad nepriklausomos ir demokratinės Lietuvos Respublikos gyventojų ekonominio ir valstybinio gyvenimo pagrindas yra žemės ūkis.
Pirmasis partijos suvažiavimas įvyko 1926 02 14 Kaune, Lietuvos šaulių sąjungos salėje. Suvažiavimo dalyviai atstovavo apie 50 kuopų. Išrinktas partijos centro komitetas ir jo prezidiumas (pirmininkas R. Skipitis, vicepirmininkas J. P. Aleksa, sekretorius T. Petkevičius, iždininkas V. Zubovas), revizijos komisija. Suvažiavimo dalyviai priėmė rezoliucijas žemės reformos, tikybos, savivaldybių, kredito, naujakurių, kooperacijos, miško medžiagos klausimais.
Lietuvos ūkininkų partija turėjo du atstovus III Seime – J. P. Aleksą ir R. Skipitį. Po 1926 Gruodžio septynioliktosios perversmo partijos veikėjai J. P. Aleksa ir J. Jankevičius tapo žemės ūkio ir susisiekimo ministrais A. Voldemaro Vyriausybėje. 1927 paleidus Seimą Lietuvos ūkininkų partija perėjo į opoziciją ir savo ministrus iš Vyriausybės atšaukė. Atsistatydino tik J. Jankevičius, J. P. Aleksa pasitraukė iš partijos.
1926 01 15–1928 12 28 Lietuvos ūkininkų partija leido savaitraštį Ūkininkų balsas.
Svarbiausi veikėjai: J. P. Aleksa, Jonas Fledžinskis, J. Jankevičius, V. Kurkauskas, P. Leonas, T. Petkevičius, R. Skipitis, P. Šalčius, Petras Variakojis, V. Zubovas.
465