„Lietuvos ūkininkų vienybė“, iki 1931 „Ūkininkų vienybė“, ekonominė ūkininkų organizacija, veikusi 1927–36.
1927 05 26 Buktoje (Liudvinavo valsčius, Marijampolės apskritis) daugiausia J. P. Aleksos iniciatyva įvyko kelių tūkstančių ūkininkų iš Marijampolės, Vilkaviškio, Šakių, Seinų ir Alytaus apskričių pirmasis suvažiavimas. Suvažiavime buvo išrinktas Laikinasis vyriausiasis komitetas, jo pirmininku – Juozas Bulvičius. Organizacijos įstatai oficialiai įregistruoti Draugijų registre 1927 07 30. 1936 02 06 organizacija uždaryta vidaus reikalų ministro nutarimu.
Tikslas – rūpintis ūkininkų ekonominiais, socialiniais, kultūros reikalais, saugoti ir stiprinti Lietuvos valstybingumą, Lietuvos tautiškumo idėją, tautos dorovingumą, pagarbą tikėjimui, sukurti galingą, vieningą ūkininkišką, lietuvišką santvarką. Pagrindinis organizacijos ideologas buvo J. P. Aleksa.
Lietuvos ūkininkų vienybė turėjo apskričių ir valsčių komitetus, Kaune – Centro valdybą. Nuo 1928 iki uždarymo 1936 organizacijos pirmininkas buvo J. P. Aleksa. Daugiau kaip 30 000 narių (1930).
1936 01 12–1936 02 09 leido savaitraštį Ūkininkų žodis.
Žymesni veikėjai: J. P. Aleksa, J. Bulvičius, Antanas Klupšas, Juozas Sadūnas.
465