Lietuvõs kis
Bendrasis vidaus produktas
Lietuva yra pramoninė agrarinė valstybė, jos ekonomika labai priklauso nuo eksporto tendencijų. Šalis patyrė gilius ūkio nuosmukius pereinamojo laikotarpio iš sovietinės centralizuotos planinės ekonomikos į rinkos ūkį pradžioje (1990–1994), per pagrindinės Lietuvos užsienio prekybos partnerės – Rusijos – ekonominę krizę (1998–99) ir 2008 prasidėjus pasaulinei finansinei krizei (2008–2009 BVP sumažėjo 14,7 %, mažmeninės prekybos apyvarta – 25 %, statybų mastas – daugiau kaip 40 %). Kita vertus, ekonominio pakilimo laikotarpiais Lietuvos ūkio plėtros tempai buvo vieni sparčiausių Europoje.
1992 Lietuva tapo Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko nare, 2001 – Pasaulio prekybos organizacijos, 2004 – Europos Sąjungos nare, 2015 įstojo į euro zoną.
Lietuvos BVP struktūra (2017)
2017 Lietuvos BVP sudarė 46,67 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (1995 – 6,03 mlrd., 2000 – 11,29 mlrd., 2005 – 26,14 mlrd., 2010 – 37,12 mlrd., 2015 – 40,64 mlrd.), pagal perkamosios galios paritetą – 90,63 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių; per metus BVP padidėjo 3,9 %. BVP vienam gyventojui 2017 sudarė 16 608 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerius (1995 – 1659, 2000 – 3219, 2005 – 7866, 2010 – 11 986, 2015 – 14 069 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerius), pagal perkamosios galios paritetą – 31 900 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. BVP struktūra pagal ūkio sektorius pavaizduota diagramoje.
Lietuvos regionų ekonominė plėtra yra labai netolygi, didžiuosiuose miestuose ir jų apylinkėse ekonominė padėtis daug geresnė nei kaime. 2017 Vilniaus apskrityje sukurta 40,7 % šalies BVP, Kauno apskrityje – 20,4 %, Klaipėdos apskrityje – 11,4 %; mažiausia BVP dalis sukurta Tauragės (1,9 %), Utenos (2,8 %), Alytaus ir Marijampolės (po 3,1 %) apskrityse.
Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje 2018 sudarė 15,5 mlrd. eurų, daugiausia į Lietuvos ūkį iki 2018 pabaigos investavo Švedija (3,7 mlrd. eurų), Nyderlandai (2,1 mlrd.), Estija (1,2 mlrd.), Vokietija ir Kipras (po 1,1 mlrd.), Lenkija (1,0 mlrd. eurų). 26,4 % visų tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje skirta finansinei ir draudimo veiklai, 18,2 % – apdirbamajai pramonei, 13,7 % – nekilnojamojo turto operacijoms, 13,6 % – didmeninei ir mažmeninei prekybai, variklinių transporto priemonių ir motociklų remontui, 7,4 % – informacijos ir ryšių paslaugoms.
2017 Lietuvoje užfiksuota 3,9 % metinė infliacija; 1992 infliacija buvo 1163,0 %, 1995 – 26,7 %, 2000 – 0,9 %, 2008 – 8,5 %, 2012 – 2,8 %. Užsienio skola 17,3 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (16,3 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių – ilgalaikė skola); oficialiosios tarptautinės atsargos 4,5 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (2017). Didžiausios šalies ūkio problemos – kuriama mažai naujų gerai apmokamų darbo vietų, žemas darbo užmokesčio lygis, masinė kvalifikuotų darbuotojų bei jaunimo emigracija, t. p. chroniškas biudžeto ir užsienio prekybos balanso deficitas.
Pramonė ir energetika
Bendroji apžvalga. 2017 Lietuvos pramonė ir energetika sukūrė 22,6 % šalies BVP (apdirbamoji pramonė – 19,4 % BVP). Bendroji pramonės ir energetikos pagaminta produkcija (be pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų) sudarė 20,5 mlrd. eurų, didžiausios pramonės šakos – naftos perdirbimo, maisto, chemijos, baldų gamybos, lengvoji, medienos ir medienos dirbinių pramonė. Eksportuota 64,2 % pagamintos pramonės produkcijos (gavybos pramonės produkcijos – 30,9 %, maisto produktų – 43,6 %, guminių ir plastikinių gaminių – 63,5 %, baldų – 68,8 %, naftos produktų – 75,4 %, drabužių – 76,1 %, kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių – 78,5 %, farmacijos prekių – 79,4 %, chemikalų ir chemijos produktų – 81,4 %).
2018 pradžioje veikė 7789 apdirbamosios pramonės, 129 gavybos pramonės, 1010 energetikos įmonių. Apdirbamojoje pramonėje dirbo daugiau kaip 206 250 darbuotojų (21,7 % visų šalies dirbančių asmenų), gavybos pramonėje – daugiau kaip 2670, energetikoje – 11 790 darbuotojų.
Naudingosios iškasenos ir gavybos pramonė. Lietuvos gamtiniai ištekliai nėra gausūs, todėl gavybos pramonė, kitaip nei apdirbamoji, yra menka, jos šakų įvairovė ribota. Svarbiausios Lietuvos naudingosios iškasenos – durpės (2016 jų išžvalgyti ištekliai sudarė 209,8 mln. t) ir gydomosios durpės (2016 ištekliai – 1,6 mln. m3), dolomitas (124,6 mln. m3), klintys (442,3 mln. t), smėlis ir žvyras (996,9 mln. m3), molis (147,6 mln. m3), nafta (2,4 mln. t), kreidos mergelis (14,7 mln. t); svarbūs gamtiniai ištekliai t. p. yra gėlas ir mineralinis požeminis vanduo, geoterminė energija.
Kai kurios naudingosios iškasenos pramoniniu būdu neišgaunamos, nes jų gavyba būtų nenaudinga ekonomiškai ar kenksminga aplinkai, arba jai pradėti dar neatlikti visi reikalingi parengiamieji geologiniai darbai; tokios iškasenos yra: anhidritas (2016 jo išžvalgyti ištekliai sudarė 234,8 mln. t), gipsas (38,3 mln. t), opoka (33,2 mln. t), sapropelis (7,7 mln. m3), gėlavandenė klintis (0,6 mln. m3), degieji skalūnai, granitas, glaukonitas, akmens druska, geležies rūda, iškastinis gintaras (renkamas ir naudojamas tik gintaras, kurį į krantą išmeta Baltijos jūra).
Menčių klinties karjeras
Durpių telkinių yra beveik visuose Lietuvos regionuose, didžiausi durpynai – Didysis tyrulis (Radviliškio rajono savivaldybė), Aukštumala (Šilutės rajono savivaldybė), Rėkyvos pelkė (Šiaulių rajono savivaldybė), Ežerėlio durpynas (Kauno rajono savivaldybė), Baltosios Vokės durpynas (Vilniaus, Trakų ir Šalčininkų rajonų savivaldybėse), Šepetos durpynas (Kupiškio rajono savivaldybė). Didžiausios durpių gavybos įmonės – Šilutės durpės (Traksėdžiai), Durpeta (Šepeta), Rėkyva (Šiauliai). Daugiau kaip 90 % Lietuvoje išgautų durpių eksportuojama.
Matuizų smėlio karjeras Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje
Dolomitai išgaunami šiaurės Lietuvoje: Pakruojo, Joniškio, Akmenės, Biržų, Rokiškio rajonų savivaldybėse, didžiausia jų gavybos įmonė – Dolomitas (Petrašiūnai, Pakruojo rajono savivaldybė). Klintis kasama Akmenės rajono savivaldybėje, jos ištekliai yra dideli, labai geros kokybės. Smėlio telkiniai pasklidę visoje Lietuvos teritorijoje, didžiausi – Sandrupio, Giraitės (abu Varėnos rajono savivaldybėje), Nemakščių (Raseinių rajono savivaldybė), Juodbalių (Anykščių rajono savivaldybė), Vaišvydavos (Kauno rajono savivaldybė).
Statybinis smėlis kasamas karjeruose, aukštesnės kokybės kvarcinis (silicinis) smėlis gaunamas iš vienintelio Lietuvoje Anykščių kvarcinio smėlio telkinio (išgauna bendrovė Anykščių kvarcas).
Žvyro didžiausi ištekliai yra Trakų, Jonavos, Vilniaus, Utenos, Anykščių ir Lazdijų rajonų savivaldybėse, molio – Šakių, Tauragės, Šiaulių, Kauno, Akmenės rajonų savivaldybėse.
naftos gręžinys Vilkyčiuose, Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje
Naftos gavyba Lietuvoje pradėta 1990, 21 a. eksploatuojama 14 naftos telkinių (daugiausia Klaipėdos, Kretingos, Šilutės rajonų savivaldybėse), perspektyvių jos telkinių yra ir Baltijos jūros šelfe. Apie 67 % visų naftos išteklių detaliai išžvalgytuose telkiniuose jau išgauta. Naftą išgauna bendrovės LOTOS Geonafta, Minijos Nafta (abi Gargžduose) ir kitos. Didžioji dalis išgautos naftos eksportuojama.
Kreidos mergelis randamas Jurbarko, Šakių, Varėnos, Vilniaus, Kauno rajonų savivaldybėse, jo gavyba vykdoma tik Juodžių telkinyje (Vilniaus rajono savivaldybė), kuris jau senka.
Dar išgaunamas gėlas (Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos šalių, viešajam vandens tiekimui naudojančių tik požeminį vandenį) ir mineralinis požeminis vanduo (vien detaliai ištirtų geriamojo vandens išteklių ekonominė vertė sudaro daugiau kaip 6 mlrd. eurų, dar daugiau kaip 3 mlrd. eurų įvertinti mineralinio vandens ištekliai). Mineralinis vanduo išgaunamas Druskininkuose, Birštone, Likėnuose (2018 Lietuvoje jo išgauta daugiau kaip 185 000 m3), išpilstomas į butelius ir parduodamas kaip gėrimas arba tiekiamas sanatorijoms, gydykloms, kitoms sveikatinimo įstaigoms.
Geoterminės energijos (požeminio vandens šilumos, kuri naudojama gyvenamiesiems namams, kitiems pastatams šildyti) didžiausi ištekliai yra Vakarų Lietuvoje (Šilutės, Klaipėdos, Kretingos, Tauragės rajonų, Klaipėdos miesto, Neringos savivaldybėse; karštas požeminis vanduo slūgso 1–2 km gylyje, jo temperatūra siekia 60–80 °C, o ties Žemaičių Naumiesčiu – daugiau kaip 90 °C; vanduo stipriai mineralizuotas). Mažesnės temperatūros (10–40 °C) požeminio vandens išteklių 150–1000 m gylyje yra visoje Lietuvoje.
Anhidritas paplitęs Lietuvos pietuose ir pietvakariuose (didžiausias telkinys – Pagirių, į pietvakarius nuo Garliavos), jo klodas užima daugiau kaip 10 000 km2 plotą. Gipsas randamas Lietuvos šiaurėje (Biržų, Pasvalio rajonų savivaldybėse) ir pietvakariuose (Kauno–Prienų ruože, t. p. Pagirių anhidrito telkinyje), opoka – Šilutės rajono savivaldybėje (Stoniškių ir Žemaitkiemio apylinkėse). Sapropelio pramoninių sankaupų Lietuvoje gali būti apie 500 ežerų, išžvalgyti ištekliai yra daugiau kaip 70 ežerų; didžiausi jo pramoniniai telkiniai randami Rėkyvos (Šiaulių rajono savivaldybė) ir Požėrės (Šilalės rajono savivaldybė) ežeruose. Gėlavandenė klintis daugiausia randama Lazdijų, Zarasų, Švenčionių, Anykščių, Trakų rajonų savivaldybėse, iš viso išžvalgyta apie 500 telkinių.
Degiųjų skalūnų (iš jų gali būti išgaunamos skalūnų dujos) didžiausi ištekliai sutelkti pajūryje, tose pačiose vietose, kur išgaunama nafta. Granito randama daugelyje vietų, svarbiausias – Šklėrių telkinys Varėnos rajono savivaldybėje; prognoziniai granito ištekliai Lietuvoje yra dideli – apie 950 mln. m3. Glaukonito spėjami prognoziniai ištekliai gali sudaryti apie 1 mlrd. t, daugiausia Šventosios (Neries baseinas) žemupyje, Neries, Nemuno, Merkio slėniuose.
Akmens druskos rasta Šilutės ir Šilalės rajonų savivaldybėse, geležies rūdos (magnetito) – Varėnos rajono savivaldybėje (rūdoje, be magnetito, aptikta sulfidų – pirito, chalkopirito, nerūdinių mineralų – serpentino, flogopito, talko, kalcito, chlorito, špinelio), iškastinio gintaro – Kuršių mariose (didžiausias yra povandeninis Juodkrantės gintaro telkinys).
Svarbiausių Lietuvos naudingųjų iškasenų gavyba 2000–16 pateikta 1 lentelėje.
1
Energetika. 2016 Lietuvoje pagaminta 4,3 mlrd. kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos, bendroji visų Lietuvos elektrinių įrengtoji galia 2016 pabaigoje sudarė 3591 megavatą (MW). Elektros energijos gamyba sumažėjo daugiau kaip tris kartus 2009 pabaigoje uždarius Ignalinos atominę elektrinę (pvz.,, 2008 pagaminta 13 880 mln. kWh elektros energijos, iš jos Ignalinos atominėje elektrinėje – 9890 mln. kWh), iš elektros energijos eksportuotojos Lietuva virto jos importuotoja. 2016 importuota 66 % visos suvartotos elektros energijos (37 % jos importo sudarė importas iš Latvijos, Estijos ir Suomijos, 27 % – iš Švedijos).
Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė
Iš Lietuvoje pagamintų 4,3 mlrd. kWh elektros energijos šiluminės elektrinės (kūrenamos daugiausia gamtinėmis dujomis ir mazutu) pagamino 34 %, didžiausios iš jų – Lietuvos elektrinė Elektrėnuose (įrengtoji galia 1045 MW), Vilniaus termofikacinė elektrinė (360 MW; 2015 pabaigoje sustabdyta), Mažeikių elektrinė (160 MW), Kauno termofikacinė elektrinė (110 MW). Hidroelektrinės pagamino 449 mln. kWh elektros energijos (10,4 % visos jos gamybos šalyje), didžiausios iš jų – Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė (900 MW) ir Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinė (101 MW).
Vėjo elektrinės pagamino 1094 mln. kWh elektros energijos (26,6 % jos gamybos šalyje; 2016 veikė 21 vėjo jėgainių parkas ir 125 pavienės mažesnės galios vėjo elektrinės, dauguma jų veikė pajūryje, kur vėjai stipresni, bendroji vėjo elektrinių galia sudarė 509,45 MW), likusi dalis elektros energijos pagaminta iš kitų atsinaujinančių energijos išteklių – kūrenant biomasę (malkas ir medienos atliekas, šiaudus ir kita), biodujas, deginant atliekas, panaudojant Saulės energiją.
Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas
Iškastinį kurą (naftą, gamtines dujas, akmens anglis), išskyrus durpes, Lietuva importuoja, tai lemia jos energetinę priklausomybę nuo Rusijos, kuri yra šių energetinių žaliavų pagrindinė tiekėja. Energetinę priklausomybę nuo Rusijos sumažina naftos importas Baltijos jūra per Būtingės naftos terminalą ir 2014 pabaigoje pradėjęs veikti Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas Klaipėdoje.
Maisto pramonė. Tai didžiausia Lietuvos pramonės šaka pagal darbuotojų skaičių (2017 dirbo daugiau kaip 42 750 darbuotojų), daug įmonių veikia nedideliuose miesteliuose ir kaimuose, arčiau žemės ūkyje gaminamų žaliavų šaltinių. Maisto pramonės pagrindinės šakos: pieno, mėsos, žuvų ir jūros gėrybių produktų, duonos, konditerijos, grūdų perdirbimo, cukraus, konservų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų, tabako pramonė.
Apie 95 % Lietuvos pieno pramonės produkcijos (pieno, sūrių, grietinėlės, grietinės, sviesto, kefyro, jogurtų, varškės, ledų, laktozės ir kita) pagamina penkios didžiausios bendrovės – Pieno žvaigždės (centrinė būstinė Vilniuje, gamyklos Kaune, Mažeikiuose, Panevėžyje, Pasvalyje), Rokiškio sūris, Žemaitijos pienas (Telšiai), Marijampolės pieno konservai ir Vilkyškių pieninė (Vilkyškiai).
Didžiausios mėsos perdirbimo įmonės ir skerdyklos – Krekenavos agrofirma (Mantviloniai, Kėdainių rajono savivaldybė), Biovela (Dūkštos), Nematekas (Dovainonys), Samsonas (Kaunas), Agrovet (Kretingalė), Agaras (Balandiškiai, Biržų rajono savivaldybė), Klaipėdos mėsinė (Šilgaliai). Paukštieną, jos produktus ir kiaušinius gamina Vilniaus, Kaišiadorių, Dovainonių, Girelės (Kaišiadoryse) paukštynai, valgomuosius riebalus – Vilniaus margarino gamykla, duonos ir pyrago gaminius – Vilniaus duona, Klaipėdos duona, Fazer Lietuva (Kaunas), Mantinga (Marijampolė), Molupis ir Ko (Tauragė), Gudobelė (Kaišiadorys), Biržų duona, makaronus – Amber pasta (Kaunas), konditerijos gaminius – Mondelez Lietuva Production (Kaunas), Naujoji Rūta, Rūta (abi Šiauliuose), Vilniaus pergalė, cukrų iš cukrinių runkelių – Nordic Sugar Kėdainiai, Arvi cukrus (Marijampolė). Grūdų perdirbimo įmonės gamina miltus, kombinuotuosius pašarus, kruopas, krakmolą, didžiausios – Kauno grūdai, Roquette Amilina (Panevėžys), Malsena plius (Vievis), Litagra (Vilnius), Kretingos grūdai, Kėdainių grūdai.
Pagrindiniai žuvų ir jūros gėrybių produktų gamintojai – bendrovės Vičiūnų grupė (būstinė Kaune, gamyba Plungėje ir užsienyje), Norvelita (Gabšiai), žuvų konservų – Baltijos delikatesai (Palanga), daržovių, vaisių, grybų, uogų konservų – Kėdainių konservų fabrikas (Šingaliai, Kėdainių rajono savivaldybė), maisto padažų, pagardų ir užgardų – Daumantai LT (Kėdainiai), Orkla Foods Lietuva (Kaunas), mineralinio vandens ir gaiviųjų gėrimų – Coca‑Cola HBC Lietuva (būstinė Vilniuje, gamykla Alytuje), Druskininkų Rasa, Birštono mineraliniai vandenys ir Ko, negazuoto geriamojo šaltinio vandens – Gelsva (Vilnius), alaus – Švyturys–Utenos alus (Klaipėda, Utena), Kalnapilio–Tauro grupė (Panevėžys, Vilnius), Volfas Engelman (Kaunas), Gubernija (Šiauliai), Rinkuškiai (Biržai), stipriųjų alkoholinių gėrimų ir vyno – MV GROUP Production (Kaunas), Vilniaus degtinė, Alita (Alytus), Anykščių vynas, Lietuviškas midus (Stakliškės), ITALIANA LT (Kaunas), tabako gaminių – Philip Morris Lietuva (Klaipėda), naminių gyvūnų ėdalo – Mars Lietuva (Gargždai).
Mažeikių naftos perdirbimo produktų gamykla
Naftos perdirbimo pramonė. Naftos produktų gamyba – produktyviausia ir labiausiai koncentruota Lietuvos pramonės šaka, sutelkta bendrovėje ORLEN Lietuva (iki 2009 Mažeikių nafta, Juodeikiuose, Mažeikių rajono savivaldybė). Tai vienintelė Baltijos šalyse naftos produktų gamykla (per metus gali perdirbti 15 mln. t naftos) ir didžiausia pagal gaunamas pajamas ir eksporto vertę Lietuvos įmonė. 2006 bendrovei nutrauktas žaliavinės naftos tiekimas iš Rusijos naftotiekiu Draugystė (oficialioji versija – naftotiekio remontas), nuo to laiko ji aprūpinama žaliava per Būtingės naftos terminalą. Bendrovė gamina benziną, dyzeliną, reaktyvinį kurą, suskystintas automobilines ir buitines dujas, kūrenamąjį mazutą, kelių, stogų ir statybinį bitumą, granuliuotą sierą, yra svarbiausia benzino ir dyzelino tiekėja Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, dalį produkcijos eksportuoja į Vakarų Europą, Jungtines Amerikos Valstijas, Ukrainą ir kitas šalis.
Lengvoji pramonė. Lengvoji pramonė yra viena seniausių tradicinių Lietuvos pramonės šakų, bet jos svarba bendrosios pramonės produkcijos ir užimtumo struktūroje laikui bėgant mažėja. Darbo našumas ir darbuotojų gaunamas darbo užmokestis lengvojoje pramonėje gerokai mažesnis už Lietuvos pramonės vidurkį.
Bendrovė Utenos trikotažas siuva apatinį trikotažą, apatinius marškinėlius, įvairių rūšių viršutinius drabužius, pižamas, kepures vaikams, Lelija (Vilnius) – klasikinius, proginius, šiltus ir sezoninius viršutinius drabužius, Audimas (Kaunas), Šatrija (Raseiniai) – sporto, aktyvaus laisvalaikio ir darbo drabužius, Rožė (Vilnius), Kauno Baltija – viršutinius drabužius moterims, Vilniaus kailiai – drabužius, kepures, pirštines iš kailių, avikailio ir odos.
Kojines ir pėdkelnes gamina įmonės Skinija (Kaunas), Sparta (Vilnius), baldų ir dekoratyvinius audinius – Audėjas (Vilnius), lininius audinius, drabužius, patalynę, vonios, stalo, virtuvės reikmenis iš linų – Linas (Panevėžys), Siūlas (Biržai), vilnonius pledus, apklotus, šalikus ir patalynę – Liteksas (Kaunas), baldų apmušalus, užvalkalus, čiužinius – Neaustinių medžiagų fabrikas (Šiauliai), megztas žiemines pirštines – Telteksa (Telšiai), odinę avalynę – Lituanica (Kaunas) ir kitos mažesnės įmonės. Tekstilės įmonės t. p. gamina verpalus: akrilinius, medvilninius, vilnonius ir kitus – Vernitas (Marijampolė), vilnonius, pusvilnonius – Lietvilna, lininius – Lietlinen (abi Kaune).
Chemijos pramonė. Lietuvos chemijos pramonės svarbiausia šaka – trąšų gamyba. Bendrovė Achema (Jonalaukis, Jonavos rajono savivaldybė) gamina azoto trąšas, birius trąšų mišinius, skystas trąšas kambario ir lauko augalams, amoniaką, azoto rūgštį, metanolį, dervas, klijus, Kėdainių Lifosa – fosforo trąšas, fosforo ir sieros rūgštis, Marijampolės Arvi fertis – kompleksines granuliuotas trąšas ir trąšų mišinius.
metilo esterio gamykla Klaipėdoje (2007)
Kitos didžiausios chemijos pramonės įmonės – Mestilla (Klaipėda, gamina biodyzeliną – metilo esterį), Naujoji Ringuva (Panevėžys, gamina skalbiamąjį, tualetinį ir skystąjį muilą, dušo želę, šampūnus), Dirbtinis pluoštas (gamina acetatinius siūlus), Higėja (abi Kaune, gamina valiklius, skalbiklius, indų ir grindų plovimo, rankų priežiūros priemones), BIOK laboratorija (Vilnius, gamina veido ir kūno kremus, kosmetinius pienelius, tonikus, šampūnus, dušo želę, dezodorantus), Alytaus chemija (gamina automobilių ir avalynės priežiūros priemones, buitinius valiklius, ploviklius).
Plastikų ir gumos gaminių gamyba. Viena sparčiausiai besiplėtojančių pramonės šakų Lietuvoje – plastikinių ir guminių gaminių gamyba. Klaipėdoje veikia dvi didelės PET (polietileno tereftalato) granulių gamybos įmonės Neo Group ir Orion Global Pet, Vilniuje – bendrovės Plasta (gamina naudotų plastikų granuliatą, plastikinius šiukšlių maišus, plėveles, vamzdžius, kibirus ir kita), Wavin Baltic (gamina plastikinius vamzdžius), Šiauliuose – Putokšnis (gamina PET butelius), Panevėžyje – Stigma (gamina lietus gaminius iš plastikų ir gumos). Šios pramonės šakos įmonės dar gamina polistireną, poroloną (poliuretaną), plastikinius langus, duris, butelius, polietileno maišelius, restauruotas automobilių padangas.
Medicinos pramonė. Farmacijos pramonės įmonės yra nedidelės, gamina daugiausia nebrangius tradicinius ir generinius vaistus Vidurio ir Rytų Europos rinkai. Sintetiniams vaistams gaminti naudojamos importuotos žaliavos. Didžiausios Lietuvos vaistų gamintojos yra bendrovės Santonika, Liuks (abi Kaune), Sicor Biotech, Valentis (abi Vilniuje), Aconitum (Biruliškiai, Kauno rajono savivaldybė).
Vaistažolių ir jų mišinių produktus, žolelių ir maistines arbatas gamina įmonės Švenčionių vaistažolės, Acorus Calamus (Kaunas), Herba Humana (Vilnius), Audriaus Karvelio terapijos-fitoterapijos įmonė (Šutonys, Švenčionių rajono savivaldybė), medicininius bičių produktus – bendrovė Medicata Filia (Vilnius), maisto papildus – Biosola (Didžioji Riešė) ir kitos. Medicinos techniką gamina bendrovės Intersurgical (Pabradė, medicininės kvėpavimo sistemos ir jų priedai), Ortopedijos technika (Kaunas, ortopedijos techninės priemonės), Viltechmeda (didelio tikslumo švirkštiniai siurbliai), Puntukas (abi Vilniuje, įranga neįgaliesiems, medicininiai baldai).
Medienos ir medienos dirbinių, baldų, plaušienos ir popieriaus pramonė. Medienos ir medienos dirbinių pramonė – tradicinė Lietuvos ūkio šaka, kuri 21 a. sparčiai modernizuojama, joje vyrauja mažos ir vidutinės įmonės, tolygiai išsidėsčiusios visuose šalies regionuose ir efektyviai naudojančios vietines miškų žaliavas, provincijos miestų ir miestelių darbo jėgos išteklius. Šios pramonės šakos įmonės gamina medienos drožlių plokštes (Klaipėdos mediena, Kazlų Rūdos Swedspan Girių Bizonas ir kitos), parketą (Kareivonių Boen Lietuva), klijuotos medienos statybines konstrukcijas, surenkamuosius rąstinius namus, pirtis (bendrovė Jūrės medis Jūrės kaime, Kazlų Rūdos savivaldybė), pjautinę ir apvaliąją padarinę medieną, statybinius stalių ir dailidžių dirbinius, klijuotą fanerą, baldų lukštą, medienos plaušo plokštes, medines duris, langus, medinę tarą ir padėklus.
Sėkmingai plėtojama baldų pramonė, jos įmonės gamina medinius miegamojo, valgomojo ir svetainės, virtuvės baldus, miegamuosius fotelius ir sofas. Didžiausios baldų gamybos įmonės – Freda, Kauno baldai (abi Kaune), Šilutės baldai, Klaipėdos baldai, Vilniaus baldai, Narbutas Furniture Company, Siguldos baldai (visos trys Vilniuje), Sakuona (Plikiai), Venta (Šiauliai). Plaušienos ir popieriaus pramonės įmonės gamina tualetinį popierių, popierinius rankšluosčius, servetėles, gofruotąjį kartoną ir dėžes iš jo (Vilniaus bendrovė Grigeo), žaliavas gofruotojo kartono gamybai (Grigeo Klaipėda).
Statybinių medžiagų ir stiklo pramonė. Statybinių medžiagų pramonė yra labiau orientuota į Lietuvos vidaus rinką ir tiesiogiai priklauso nuo statybų masto šalyje. Statybinių medžiagų gamybos įmonės naudoja daug Lietuvos vietinių žaliavų (smėlio, žvyro, molio, klinčių, dolomito), gamina cementą (Naujosios Akmenės bendrovė Akmenės cementas), surenkamojo gelžbetonio konstrukcijas (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Marijampolėje, Alytuje ir kitur), stogų dangas (Gargždų Mida LT), molines ir silikatines plytas, izoliacines medžiagas, asbestcementį, asfaltbetonį, gipsines ir kitas rišamąsias medžiagas, betoninius aplinkotvarkos elementus ir kitokias medžiagas, skirtas statyboms ir civilinei inžinerijai.
Stiklo pramonės įmonės, naudodamos ir vietines žaliavas, gamina stiklo butelius (Kauno stiklas), stiklo konstrukcijas, veidrodžius (Stiklita Kaune), langų stiklus, balkonų sistemas, izoliacinius stiklo paketus (Etna Klaipėdoje), automobilių ir kitų transporto priemonių stiklus (Panevėžio stiklas).
gelžbetonio atramų gamykla Petrašiūnuose
Metalo apdirbimas ir mašinų gamyba. Metalo apdirbimo ir mašinų gamybos pramonė ypač ženkliai sumažino produkcijos gamybos mastą po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. (didžioji dalis metalo apdirbimo ir mašinų gamybos pramonės produkcijos SSRS okupacijos metais buvo skirta SSRS karinės ir kitokios sunkiosios pramonės poreikiams, laisvosios rinkos sąlygomis ji tapo nekonkurencinga).
Bendrovė Astra gamina pramonės įrangą iš nerūdijančio plieno, kietojo kuro katilus, gatvių valymo įrangą, pramoninę skalbimo techniką, Snaigė – šaldytuvus ir šaldiklius (abi bendrovės Alytuje), Umega (Utena) – žemės ūkio, šildymo techniką, laboratorinę įrangą, metalines kompresorių, baldų dalis, orapūtes, Salda (Šiauliai) – vėdinimo ir šildymo įrangą, Panevėžio Aurida – autokompresorius, Rokiškio mašinų gamykla, Radviliškio mašinų gamykla – žemės ūkio techniką. Šios šakos įmonės t. p. gamina metalo konstrukcijas, skirtas statybai ir inžinerijai, ketaus liejinius, plieninę vielą, vinis, tvirtinimo elementus, metalo tinklus, plienines stogų ir sienų dangas, statybos ir apdailos darbų mašinas ir įrangą, kalvystės dirbinius, langus ir duris iš geležies ir aliuminio, spynas, kanistrus, kastuvus.
Elektrinės ir optinės įrangos, transporto priemonių gamyba. Elektrinės ir optinės įrangos gamybos pramonė yra technologiškai pažangiausia Lietuvos pramonės šaka. Elektros laidus automobiliams gamina bendrovė Yazaki Wiring Technologies Lietuva (Klaipėda), elektroninę įrangą, daviklius ir elektromechaninius mazgus automobilių pramonei – Accel elektronika (Kaunas), jungiklius, kištukinius lizdus, elektros kabelius ir laidus – Vilma, buitinius ir biuro šviestuvus, elektros instaliacijos prekes, žaliuzes – Ardena, šviesolaidinių, telefoninių tinklų įrangą, matavimo techniką – Skaidula, optines komponentes, lazerinę techniką – Optolita, elektros energijos skaitiklius – Elgama-Elektronika, Fesla (visos Vilniuje).
Transporto priemonių gamybos įmonės stato ir remontuoja laivus (Klaipėdoje; Vakarų laivų gamykla, Vakarų Baltijos laivų statykla, Laivitė ir kitos), gamina dviračius (Šiaulių bendrovė Baltik vairas), geležinkelių riedmenis (Vilniuje), sklandytuvus (Sportinė aviacija ir Ko Pociūnuose, Prienų rajono savivaldybė), lengvųjų automobilių kėbulus, priekabas, puspriekabes (Schmitz Cargobull Baltic Panevėžyje, Tauriga Pakapiuose, Kauno rajono savivaldybė). Automobilių surinkimo yra tik užuomazgos.
Laisvosios ekonominės zonos. Veikia septynios laisvosios ekonominės zonos: Klaipėdos, Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Akmenės, Kėdainių, Marijampolės. Didžiausia ir ilgaamžiškiausia (veikia nuo 2002) Klaipėdos laisvoji ekonominė zona sukuria apie 3 % Lietuvos BVP, užima 412 ha plotą, į ją investuota daugiau kaip 670 mln. eurų, 2019 jos teritorijoje veikė daugiau kaip 110 įmonių (daugiausia užsienio kapitalo; vykdo pramoninio nekilnojamojo turto plėtros, logistikos ir sandėliavimo, plastiko pakuočių ir granulių, elektronikos prietaisų, plieno konstrukcijų, architektūrinio stiklo, maisto pakuočių, biodyzelino gamybos, metalo apdirbimo, žuvų perdirbimo, energijos gamybos iš atsinaujinančių šaltinių ir kitokią veiklą) su daugiau kaip 5400 darbuotojų; apie 80 % pagamintos produkcijos eksportuojama.
Bioprodukcinis ūkis
Bendroji apžvalga. Žemės ūkio našumas atsilieka nuo kitų Europos Sąjungos šalių ir Lietuvos ūkio šakų našumo. Žemės ūkio naudmenos užima 52,4 % bendro Lietuvos teritorijos ploto: ariamoji žemė – 46,8 %, pievos ir natūraliosios ganyklos – 5,4 %, sodai ir uogynai – 0,2 % (2016). Vyrauja maži, pusiau natūriniai ūkiai, kurių vidutinis dydis – 19,6 ha; apie pusę visų žemės ūkio naudmenų ploto tenka 3,5 % ūkių, valdančių daugiau kaip 100 hektarų (2016). Daugėja stambesnių specializuotų ūkininkų ūkių, juose auginamų daržovių ir veisiamų sodų, uogynų plotai užima 10–40 ha ir daugiau.
javų laukai (2005, Akademija, Kėdainių rajono savivaldybė)
Augalininkystė. Augalininkystės produktai sudaro daugiau kaip 64 % bendrosios žemės ūkio produkcijos (2016). Javais (daugiausia kviečiais, rugiais, miežiais, avižomis) apsėta 64,9 %, ankštiniais augalais (žirniais, pupomis) – 11,6 %, rapsais – 7,6 %, cukriniais runkeliais (perdirbimui) – 0,7 %, vienmetėmis ir daugiametėmis žolėmis – 11,3 %, bulvėmis, lauko daržovėmis ir braškėmis apsodinta 1,3 % bendro pasėlių ploto (2016).
Cukriniai runkeliai daugiausia auginami Vidurio Lietuvoje ir Suvalkijoje, bulvių daugiausia sodinama šalies pietryčiuose ir Pajūrio žemumoje (dar nemažai bulvių auginama lengvuose neriedulinguose dirvožemiuose), rapsai daugiausia sėjami Vidurio Lietuvoje. Geresnėse žemėse auginami kviečiai, miežiai, pupos, žirniai, prastesnėse – rugiai, avižos, lubinai, grikiai. Iš lauke auginamų daržovių 2017 burokėliai užėmė 19,5 % daržovių pasėlių ploto, svogūnai – 14 %, morkos – 13,7 %, baltagūžiai kopūstai – 12,5 %. Iš vaismedžių daugiausia auginamos obelys, kriaušės, slyvos, vyšnios. 2010 verslinių sodų buvo 2678 ūkiuose (6207 ha), verslinių uogynų – 720 ūkiuose (5845 hektarai).
Gyvulininkystė. Lietuvos gyvulininkystės svarbiausios šakos – galvijų ir kiaulių auginimas. 2018 ūkiuose buvo laikoma 676 893 galvijai (iš jų 322 813 karvių), 611 931 kiaulė, 169 685 avys, 14 319 ožkų, 14 961 arklys, 10 405 427 paukščiai. 2016 pagaminta 230 900 t mėsos (skerdenos), iš jos 43 300 t galvijienos, 74 000 t kiaulienos, 111 800 t paukštienos, 1800 t kitos mėsos; 1 627 679 t pieno, surinkta 789 mln. kiaušinių, 305 t vilnos.
Lietuvos žalieji galvijai
Lietuvos galvijininkystė yra pieninė (pieninės karvės sudaro 47,2 % visų galvijų). Lietuvos pietinėje, vakarinėje ir vidurinėje dalyje auginami Lietuvos juodmargiai, šiaurinėje ir šiaurės rytinėje dalyje – Lietuvos žalieji. Lietuvos juodmargiai sudaro 68 %, Lietuvos žalieji – 30 %, mėsinių veislių galvijai – apie 0,2 % visos bandos. Didžiąją dalį Lietuvoje veisiamų kiaulių sudaro įvairių veislių mišrūnai – didžiųjų baltųjų, diurokų, landrasų, Lietuvos baltųjų, pjetrenų. 38 % Lietuvoje auginamų veislinių arklių sudaro Lietuvos sunkieji, 14 % – žemaičių arkliai, 12 % – trakėnai, t. p. sportui auginami arabų arkliai, grynakraujai jojamieji, Hanoverio arkliai, Orlovo ristūnai, rusų ristūnai. Avių, ožkų, triušių auginimo ekonominė reikšmė menkesnė. Iš naminių paukščių daugiausia auginama vištos (kiaušiniams ir mėsai), kalakutai, antys, žąsys (beveik vien tik mėsai).
vidaus vandenyse dažniausiai naudojami traukiamieji tinklai
Žvejyba. Daugiausia žvejojama Atlanto vandenyne ir Baltijos jūroje, t. p. vidaus vandenyse. 2016 Atlanto vandenyne sugauta 81 884 t įvairių rūšių žuvų (daugiausia stauridžių, skumbrių, jūrinių ešerių), kitų jūrinių gyvūnų (krevečių), Baltijos jūroje – 19 112 t žuvų (šprotų, strimelių, menkių, plekšnių), Kuršių mariose (Baltijos jūros įlankoje) – 1062,2 t (kuojų, karšių, sterkų, žiobrių, ešerių, plakių, stintų ir kitų rūšių žuvų), Nemuno žemupyje – 77,7 t, ežeruose – 46,4 t žuvų. Akvakultūros įmonėse 2017 išauginta 3739 t įvairių pramoninių žuvų (beveik 80 % – karpių). 2016 žuvivaisos įmonės į vandens telkinius išleido 23,6 mln. vienetų įvairių vertingų žuvų, daugiausia seliavų, vėgėlių, lydekų, starkių.
Miškininkystė ir miškų ūkis. Miškai užima 33,5 % Lietuvos teritorijos. Rezervatiniai miškai sudaro 1,2 % bendro miškų ploto, specialios paskirties (draustiniai, miestų) – 12,3 %, apsauginiai – 15,2 %, ūkiniai – 71,3 %. Pušynai sudaro 34,8 %, beržynai – 22,2 %, eglynai – 20,9 %, juodalksnynai – 7,4 %, baltalksnynai – 6,0 %, kitos rūšys – 8,7 %. 2016 medienos ištekliai sudarė 487,6 mln. m3, per metus valstybiniuose miškuose iškirsta 4,1 mln. m3 medienos.
Turizmas
2016 Lietuvą aplankė daugiau kaip 1,2 mln. užsienio turistų, daugiausia jų buvo iš Vokietijos (11,7 % visų atvykusiųjų), Baltarusijos (11,5 %), Rusijos (10,1 %), Lenkijos (10,0 %), Latvijos (9,0 %), Ukrainos (5,6 %), Estijos ir Didžiosios Britanijos (po 3,9 %). 34,3 % užsienio turistų į Lietuvą atvyko laisvalaikio, poilsio ir atostogų, 27,8 % – verslo tikslais, 27,3 % – aplankyti giminių ir draugų. Daugiausia turistų į Lietuvą atvyksta vasarą.
sanatorija Eglė Birštone
2016 Lietuvoje veikė 349 kelionių agentūros ir kelionių organizavimo įmonės, 2025 apgyvendinimo įstaigos (429 Palangoje, 376 Vilniuje, 231 Neringoje, 134 Kaune, 104 Klaipėdoje, 100 Druskininkuose), iš jų 387 viešbučiai, 33 moteliai, 120 poilsio namų ir namelių, 19 sanatorijų ir reabilitacijos centrų; apgyvendinimo įstaigose buvo 62 413 vietų, dirbo 13 142 darbuotojai. 56,6 % į Lietuvą atvykusių užsienio turistų apsistojo Vilniuje, 12,0 % – Kaune, 7,5 % – Druskininkuose, 7,3 % – Klaipėdoje, 3,7 % – Palangoje. Užsieniečiams suteikta daugiau kaip 3,0 mln. nakvynių Lietuvos apgyvendinimo įstaigose, pajamos iš atvykstamojo turizmo sudarė 806,4 mln. eurų.
Vilniaus senamiestis
Kolona Europos geografinio centro draustinyje (skulptorius Gediminas Jokūbonis, 2004; © LATGA, 2020)
Jono Basanavičiaus gatvė Palangoje
Dažniausiai turistų lankomi istoriniai miestai – Vilnius (daugiausia lankomas senamiestis, įtrauktas į Pasaulio paveldo objektų sąrašą, bažnyčios, muziejai, Gedimino pilis, katalikų maldininkų gausiai lankomi Aušros vartai, Vilniaus universiteto ansamblis), Kaunas (lankomas senamiestis, Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno ansamblis, Kauno tvirtovės fortai, Lietuvos zoologijos sodas), Klaipėda, Trakai, Biržai, Kėdainiai. Turistų gausiai lankomi pajūrio (Palanga, Nida, Juodkrantė, Šventoji) ir sveikatingumo kurortai (Druskininkai, Birštonas), t. p. Kuršių nerijos nacionalinis parkas, Aukštaitijos nacionalinis parkas, Grūto parkas (sovietinių skulptūrų muziejus), Europos parkas ir Europos geografinis centras, vandens pramogų parkai Vilniuje ir Druskininkuose, Kryžių kalnas (garsi katalikų piligrimystės vieta šalia Šiaulių), Kernavės piliakalniai, Molėtų, Daugų ežerynai. Rusų ir baltarusių turistai dažnai atvyksta apsipirkti ar pailsėti sanatorijose, vokiečių, lenkų – aplankyti savo ar artimųjų gimtąsias vietas Klaipėdos ir Vilniaus kraštuose.
Plėtojamas kaimo turizmas, 2016 veikė 661 kaimo turizmo sodyba (daugiausia jų yra Utenos apskrityje – 169, Vilniaus apskrityje – 126, Alytaus apskrityje – 98) su 14 611 vietų. Dauguma poilsiautojų į kaimo turizmo sodybas atvyksta savaitgaliais, dažniausiai jie renkasi prie ežerų įsikūrusias sodybas.
Transportas ir ryšiai
Bendroji apžvalga. 2016 Lietuvos transporto paslaugų sektorius sukūrė 11,6 % šalies BVP, transporto paslaugų eksportas sudarė daugiau kaip 50 % Lietuvos paslaugų eksporto. Didžiąją dalį transporto paslaugų sektoriuje sukurtos pridėtinės vertės sudaro pajamos iš tranzito, nes Lietuva užima patogią geografinę padėtį tarp Vakarų ir Rytų Europos valstybių, turi geros kokybės kelius, neužšąlantį jūrų uostą, gerai išplėtotą kitokią transporto infrastruktūrą. 2016 Lietuvoje veikė 7155 transporto įmonės, jose dirbo daugiau kaip 110 800 darbuotojų. Visų rūšių transportu pervežta 131,0 mln. t krovinių ir 386,2 mln. keleivių.
Geležinkelių transportas. Lietuvos geležinkelių eksploatacinis ilgis 2016 sudarė 1911,3 km, iš jų dvikelių ir daugiakelių – 452,7 km, elektrifikuotų – 122 km; veikė 104 geležinkelio stotys. Geležinkelių tinklas yra gana tankus (1000 km2 šalies teritorijos tenka 29,3 km geležinkelių), bet išplėtotas netolygiai, labiausiai geležinkelių transporto pajėgumų trūksta Vakarų Lietuvoje. Visas Lietuvos geležinkelių transportas priklauso valstybei, jį valdo valstybinė įmonė Lietuvos geležinkeliai.
2017 geležinkeliais pervežta 52,6 mln. t krovinių (15,5 mln. t – Lietuvoje, 20,8 mln. t – įvežta iš užsienio, 4,7 mln. t – išvežta į užsienį, 11,6 mln. t – tranzitiniai kroviniai, kurie daugiausia vežami į Rusijos Kaliningrado sritį) ir 4,4 mln. keleivių (iš jų 3,6 mln. – Lietuvoje, 0,5 mln. – tranzitu). Daugumą vežamų krovinių sudarė naftos produktai, trąšos, mineraliniai, maisto produktai, grūdai, juodieji metalai. Lietuvos geležinkelių transportas 2016 turėjo 230 lokomotyvų, 8333 prekinius ir 230 keleivinių vagonų.
Aukštaitijos siaurasis geležinkelis Anykščiuose
Beveik visi eksploatuojami geležinkeliai (1788,3 km) yra plačios vėžės (1520 mm pločio), europinio standarto (1435 mm pločio vėžės) yra tik 123 km geležinkelių, jungiančių Lietuvą su Lenkija; tai apriboja Lietuvos galimybes vežti krovinius geležinkeliais į Vakarų Europos šalis. Turistiniais ir rekreaciniais tikslais t. p. naudojamas ilgiausias Europoje siaurasis geležinkelis Panevėžys–Anykščiai–Rubikiai (750 mm pločio vėžė, ilgis 68,4 kilometro).
per Dubysos slėnį nutiesta automobilių magistralė ir gruntkelis
Kelių transportas. Automobilių kelių ilgis 2016 sudarė 84 495 km, iš jų 71 908 km – keliai su kietąja danga, 314 km – automagistralės (Kaunas–Klaipėda ir Vilnius–Panevėžys). Savo automobilių kelių tinklo tankiu ir kokybe Lietuva lenkia visas kaimynines Centrines ir Rytų Europos šalis. Automobilių transportas perveža iki 50 % visų Lietuvos transportu pervežamų krovinių ir daugiau kaip 98 % keleivių.
2016 automobilių transportu pervežta 63,6 mln. t krovinių (iš jų 34,5 mln. t – Lietuvos teritorijoje, 15,3 mln. t – tranzitu). Veikė 3144 autobusų maršrutai, jais pervežta 291,5 mln. keleivių (iš jų 254,7 mln. – miesto autobusų maršrutais, 22,2 mln. – priemiestiniais). Troleibusai važinėja tik Vilniuje ir Kaune, 2016 šiuose miestuose veikė 270,5 km troleibusų linijų, jomis pervežta 87,4 mln. keleivių. 2016 Lietuvoje buvo įregistruoti 1 298 737 lengvieji (1000 gyventojų teko 402 individualieji lengvieji automobiliai), 81 258 krovininiai automobiliai, 6926 autobusai, 400 troleibusų, 28 784 motociklai. Šalyje įvyko 3213 kelių eismo įvykių, juose žuvo 192, sužeisti 3768 žmonės.
Jūrų transportas. Lietuvos jūrų transporto laivynas 2016 turėjo 101 laivą (bendras tonažas – 360 621 t), iš jų 36 krovininius (bendras tonažas – 309 272 t), 48 žvejybinius, 11 vilkikų. Didžiausios laivybos bendrovės – Limarko laivininkystės kompanija, DFDS Seaways. Kai kurie Lietuvos savininkams priklausantys jūrų laivai yra registruoti užsienyje (daugiausia Karibų jūros baseino šalyse). 2016 jūrų laivais su Lietuvos vėliava pervežta 5,7 mln. t krovinių (iš jų 2,1 mln. t sudarė pervežimai tarp užsienio uostų, 1,6 mln. t įvežta į Lietuvą, 2,0 mln. t išvežta iš Lietuvos), daugiau kaip 366 300 keleivių.
Klaipėdos jūrų uostas
Lietuvoje veikia universalus giliavandenis neužšąlantis Klaipėdos jūrų uostas, jis turi gerai išplėtotas susisiekimo komunikacijas su šalies miestais ir kaimyninėmis valstybėmis (gali aptarnauti iki 100 000 t keliamosios galios sausakrūvius laivus ir iki 170 000 t tanklaivius, didžiausia leistina laivų grimzlė – 13,8 m, didžiausias leistinas ilgis – 350 m, iš viso gali perkrauti iki 65 mln. t krovinių per metus; nuo 2014 jame veikia ir Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas), neužšąlantis Būtingės naftos terminalas (gali aptarnauti iki 150 000 t keliamosios galios tanklaivius, per metus eksportuoti iki 14 mln. t ir importuoti iki 12 mln. t naftos); 2004 t. p. įsteigtas Šventosios valstybinis jūrų uostas (šiuo metu planuojami jo atstatymo darbai).
Lietuvos jūrų uostų krovinių apyvarta 2016 sudarė 40,1 mln. t, daugiausia buvo kraunama žalia nafta ir naftos produktai, trąšos, kroviniai konteineriuose ir automobiliuose, grūdai, rūdos ir metalo laužas, naudingosios iškasenos ir statybinės medžiagos. Į Lietuvos jūrų uostus atplaukė 6988 jūrų laivai (bendras tonažas 64,7 mln. tonų). Iš Klaipėdos uosto keleiviai ir kroviniai reguliariai vežami per Baltijos jūrą keltais į Kylį, Karlshamną, Trelleborgą, krovininiai keltai plaukioja ir į Fredericią per Kopenhagą.
Vidaus vandenų transportas. 2016 Lietuvoje buvo 917 km vidaus vandens kelių, iš jų 485 km reguliariai naudojami keleiviams ir kroviniams vežti. Vidaus vandenų transportas pervežė 1,1 mln. t krovinių (daugiausia sausumos transporto priemonių, statybinių medžiagų), 1,9 mln. keleivių.
Smiltynės perkėla
Didžiąją dalį vidaus vandenų transportu vežamų keleivių sudaro bendrovei Smiltynės perkėla priklausančiais šešiais keltais iš Klaipėdos į Smiltynę ir atgal dviem perkėlomis – Senąja ir Naująja – visus metus keliami Kuršių neriją lankantys poilsiautojai, Klaipėdos ir Neringos gyventojai (ir su automobiliais, dviračiais). 2017 per Kuršių marias keltais perkelta daugiau kaip 1,9 mln. keleivių, 681 980 lengvųjų, krovininių automobilių ir autobusų, 245 137 dviračiai ir motociklai. Kiti svarbiausi laivybiniai vidaus vandens keliai – Kuršių ir Kauno marios, Nemunas nuo Kauno krovininės prieplaukos iki Atmatos žiočių ir nuo Druskininkų iki Liškiavos, Trakų ežerai, Neris Vilniuje. Veikia 5 vidaus vandenų uostai: Kauno žiemos uostas, Uostadvario uostas, Nidos keleivinis uostas, Pilies ir Smiltynės jachtų uostai Klaipėdoje.
Vidaus vandenų laivų registre 2017 pabaigoje buvo įregistruota 74 161 vidaus vandenų transporto priemonė, iš jų 50 052 nesavaeigiai pramoginiai laivai (daugiausia irklinės valtys), 20 694 pramoginiai, mažieji ir asmeniniai laivai (motoriniai laivai, kateriai, vandens motociklai), 1006 burinės jachtos, 768 vidaus vandenų ir žvejybos laivai, plūduriuojančios priemonės ir plūduriuojantys įrenginiai.
Oro transportas. Lietuvos oro transporto bendrovių lėktuvais 2016 pervežta daugiau kaip 716 500 keleivių (daugiausia užsakomaisiais skrydžiais nereguliariais maršrutais), 560,6 t krovinių ir pašto. Šalies oro transporto priemonių parką sudarė 293 lėktuvai ir 450 kitų rūšių orlaivių. Į Lietuvos oro uostus 2016 atvyko 2,2 mln., išvyko 2,2 mln. keleivių; daugiausia juos skraidino užsienio oro transporto bendrovės (Airijos Ryanair, Latvijos Air Baltic, Skandinavijos šalių SAS, Rusijos Aeroflot, Vokietijos Lufthansa, Lenkijos LOT, Suomijos Finnair ir kitos).
Didžiausias yra Vilniaus tarptautinis oro uostas (2016 per jį atvyko ir išvyko 3,8 mln. keleivių), kiti tarptautiniai oro uostai – Kauno (2016 aptarnavo daugiau kaip 740 500 keleivių), Palangos (2016 – daugiau kaip 235 900 keleivių), Šiaulių. Iš viso Lietuvoje 2017 buvo 35 oro uostai ir aerodromai, naudojami civilinių orlaivių skrydžiams, iš jų 19 turėjo pakilimo takus su kietąja danga.
Vamzdynų transportas. Naftotiekių ilgis Lietuvoje 2017 sudarė 404,4 km, jie jungia naftos perdirbimo įmonę ORLEN Lietuva (iki 2009 Mažeikių nafta) su tarptautine magistralinių naftotiekių sistema Draugystė (ja žalia nafta į Lietuvą importuota iš Rusijos iki 2006, vėliau žaliavos tiekimas nutrauktas) ir Būtingės naftos terminalu. Naftos produktotiekio Polockas–Biržai–Ventspilis dalis Lietuvoje sudaro 87,4 kilometro. 2017 šiais vamzdynais transportuota 9,8 mln. t žalios naftos (įvežta į šalį) ir 3,4 mln. t naftos produktų (tranzitu). Magistralinių dujotiekių ilgis yra 2113 km (jie jungia Lietuvą su Baltarusijos, Latvijos ir Rusijos gamtinių dujų perdavimo sistemomis), skirstomųjų (jais dujos tiekiamos vartotojams) – apie 8500 kilometrų.
Paštas. Pašto paslaugas Lietuvoje teikia valstybei priklausanti akcinė bendrovė Lietuvos paštas (pagal įstatymus įpareigota teikti jas visoje šalies teritorijoje, 2017 turėjo 184 stacionariuosius paštus miestuose ir 363 kaimuose, 113 pašto poskyrių, 17 kilnojamųjų paštų, kurių paslaugos prieinamos 82 kaimo vietovėse, 1606 siunčiamąsias laiškų dėžutes) ir mažesnės privačios pašto ir pasiuntinių paslaugų įmonės (2017 pašto paslaugas turėjo teisę teikti 65, faktiškai šią veiklą vykdė 50 įmonių).
2017 Lietuvoje išsiųsta ir gauta 61,1 mln. korespondencijos siuntų, 13,4 mln. pašto siuntinių. Didžiausią pašto paslaugų rinkos dalį užėmė bendrovės Lietuvos paštas (37,1 %), DPD Lietuva (18,2 %), DHL Lietuva ir Venipak LT (po 9,2 %). Privačios pašto paslaugų bendrovės daugiausia verčiasi siuntinių pristatymu (jų skaičiaus didėjimą daugiausia lemia elektroninės prekybos populiarėjimas Lietuvoje).
Telekomunikacijos. 2016 mobiliojo (judriojo) telefono ryšio abonentų Lietuvoje buvo daugiau kaip 4,2 mln. (t. y. 147,6 abonento 100 gyventojų), fiksuotojo telefono ryšio abonentų – daugiau kaip 529 900 (18,3 abonento 100 gyventojų), plačiajuosčio interneto prieigą turėjo daugiau kaip 1 274 800 abonentų (44,7 abonento 100 gyventojų; 67,3 % iš jų interneto prieiga buvo teikiama fiksuotojo ryšio technologijomis, o 32,7 % – judriojo ryšio technologijomis), mokamą televiziją – daugiau kaip 707 400 (55,6 % Lietuvos namų ūkių).
Internetu naudojosi 74 % visų 16–74 m. amžiaus Lietuvos gyventojų. Šalies telefono ryšio sistema yra gerai išplėtota, sujungta povandeniniais kabeliais su Danija, Švedija ir Norvegija, antžeminiais – su Latvija ir Lenkija. Dėl sparčios mobiliojo telefono ryšio plėtros mažėja fiksuotojo ryšio abonentų skaičius (2001–16 jis sumažėjo daugiau kaip 2 kartus). 2016 42,9 % mobiliųjų telefonų savininkų naudojosi bendrovės Tele2, 29,9 % – Omnitel, 25,1 % – Bitė Lietuva mobiliojo ryšio paslaugomis (iš viso Lietuvoje jas teikė 16 įmonių). 87,7 % fiksuotojo telefono ryšio abonentų naudojosi bendrovės TEO LT paslaugomis. Interneto prieigos paslaugų abonentų skaičius per 2016 m. padidėjo 7,4 %, internetą turėjo 67,4 % namų ūkių.
Lietuvoje veikė 42 radijo transliuotojai, transliuojantys 56 radijo programas, 35 televizijos transliuotojai, transliuojantys 47 televizijos programas (22 programas – per skaitmeninės antžeminės televizijos tinklus ar stotis, 22 – kabelinės televizijos ir laidiniais plačiajuosčio ryšio tinklais, 3 – per dirbtinius Žemės palydovus), ir 46 radijo ir televizijos programų retransliuotojai. Didžiausias radijo ir televizijos transliuotojas yra valstybei nuosavybės teise priklausanti viešoji įstaiga Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. Nemokama analoginė antžeminė televizija visoje šalies teritorijoje išjungta 2012. Didžiausi mokamos televizijos paslaugų teikėjai (retransliuotojai) 2016 buvo bendrovės TEO LT (užėmė 37,9 % rinkos), Viasat (17,6 %), Cgates (14,3 %), Init (9,8 %), Balticum TV (8,5 %).
Bankai
Centrinis bankas – Lietuvos bankas (2004 Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą tapo Europos centrinių bankų sistemos nariu). 2019 veikė 7 komerciniai bankai (visi privatūs): SEB bankas, Swedbank, Luminor Bank, Šiaulių bankas, Medicinos bankas (įkurtas 1992, iki 1997 Ancorobank), Citadele (įkurtas 1996, iki 2000 Industrijos bankas, 2000–10 Parex bankas), Mano bankas (įkurtas 1996, iki 2018 įvairiais pavadinimais veikė kaip kredito unija). T. p. veikė 9 užsienio bankų filialai.
2017 visų komercinių bankų valdomas turtas sudarė 27,3 mlrd. eurų (iš jų Swedbank valdė 28,6 %, SEB bankas – 28,2 %, Luminor Bank – 25,1 %, Šiaulių bankas – 7,3 %). 2017 komerciniai bankai išdavė daugiau kaip 3,3 mln. mokamųjų kortelių, 18,6 mlrd. eurų paskolų, iš jų 8,8 mlrd. eurų – fiziniams asmenims (tarp jų 7,0 mlrd. eurų – būsto paskolos), 9,3 mlrd. eurų – įmonėms. Indėliai komerciniuose bankuose sudarė 20,0 mlrd. eurų (gyventojų – 12,0 mlrd., nefinansinių įmonių – 5,9 milijardo). Vilniuje veikia Lietuvos bankų asociacija (2020 turėjo 19 narių). Lietuva yra Tarptautinės elektroninės tarpbankinių ryšių sistemos SWIFT narė (nuo 1993). Piniginis vienetas – euras, lygus 100 centų, įvestas 2015 01 01 vietoj lito (1 euras prilygintas 3,4528 lito). Vertybinių popierių birža – Nasdaq Vilnius (įkurta 1993).
Užsienio prekyba
Užsienio prekybos balansas neigiamas (per visą laikotarpį nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. eksportas nei vienais metais nebuvo didesnis už importą). 2017 eksportuota prekių už 26,5 mlrd. eurų, importuota už 28,7 mlrd. eurų. Eksportuojama daugiausia benzinas, dyzelinas, mazutas, kiti naftos perdirbimo produktai, mašinos ir mechaniniai įrenginiai, elektros įranga ir jos dalys, baldai, plastikai ir jų dirbiniai, drabužiai, mineralinės trąšos, lengvieji automobiliai ir jų dalys, mediena ir medienos dirbiniai, pieno, mėsos, žuvų produktai, grūdai, daržovės, vaisiai, farmacijos prekės, juodieji metalai ir jų dirbiniai. Importuojama daugiausia žalia nafta, kompiuterinė technika, pramonės, telefono ryšio, medicinos įranga, kitos mašinos ir prietaisai bei jų dalys, lengvieji automobiliai ir jų dalys, gamtinės dujos, plastikai ir jų dirbiniai, tekstilės medžiagos ir dirbiniai, juodieji metalai ir jų dirbiniai, organiniai chemijos produktai, farmacijos prekės, vaisiai, daržovės, akmens anglys.
Dėl Lietuvos užimamos patogios geografinės padėties tarp Vakarų (Europos Sąjungos) ir Rytų (Nepriklausomų Valstybių Sandraugos) šalių, išplėtotos transporto infrastruktūros didelę dalį užsienio prekybos sudaro prekių reeksportas iš Vakarų į Rytų šalis ir (mažesniu mastu) iš Rytų į Vakarus bei Šiaurės–Pietų kryptimi (2004–17 reeksporto dalis padidėjo nuo 26 % iki 40,6 % viso eksporto), pirmiausia mašinų ir įrangos, žemės ūkio ir maisto produktų, lengvųjų automobilių ir jų dalių, chemijos pramonės gaminių, plastikų, farmacijos prekių, tekstilės ir avalynės. Didžiausią dalį sudarė Vakarų šalyse pagamintos produkcijos reeksportas į Rusiją (į ją 2017 išvežta daugiau kaip trečdalis visos reeksportuotos produkcijos), Baltarusiją, Latviją, Estiją, Kazachiją ir kitas Vidurinės Azijos šalis, Ukrainą.
Lietuvos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2017)
Dėl menkų Lietuvos gamtinių išteklių šalies ūkis yra priklausomas nuo naftos, gamtinių dujų, metalų, kitų energetinių išteklių ir žaliavų importo, pirmiausia iš Rusijos. Nuo 2014 Lietuvos eksporto plėtrą stabdo Rusijos įvestas embargas žemės ūkio ir maisto produktų importui iš Europos Sąjungos šalių. Pagrindiniai Lietuvos užsienio prekybos partneriai parodyti diagramose.
-Lietuvos ekonomika
2271
Lietuvos konstitucinė santvarka
Lietuvos partijos ir profesinės sąjungos
Lietuvos sveikatos apsaugos sistema