Lietuvõs valstiẽčių sjunga, Valstiẽčių sjunga, politinė partija, veikusi 1905–15 ir 1918–22.
Įkurta 1905 12 05 per Didįjį Vilniaus Seimą. Sąjungos vadovai artimai bendradarbiavo su Lietuvos demokratų partija. Jos nariai visoje šalyje steigė kuopas. Partija tapo masinė ir skelbėsi esanti savarankiška. 1906 09 30–10 01 tapo pavaldi Lietuvos demokratų partijai, veikė kaip jos atšaka. Savo programos neturėjo, jos nariai gynė privačią nuosavybę, ūkininkų interesus.
1918 pabaigoje Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos veikėjų pastangomis Lietuvos valstiečių sąjunga atkurta kaip savarankiška. 1919 04 kuopų atstovų suvažiavime priimta programa ir įstatai. 1919 sąjunga turėjo apie 50 kuopų, kelis tūkstančius narių. Sąjunga buvo už privačią žemės nuosavybę, siūlė sudaryti valstybinį žemės fondą ir iš jo žeme aprūpinti bežemius ir mažažemius, dėl to buvo populiaresnė nei Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partija. Steigiamajame Seime turėjo 20 atstovų (iš 112), I Seime 14 (iš 78). 1921 04 suvažiavime į Lietuvos valstiečių sąjungos programą įtrauktas reikalavimas be atlyginimo nusavinti didžiausių žemvaldžių žemę: dvarininkams palikti po 50 ha, bažnyčioms ir vienuolynams po 3 ha; nusavintą žemę atiduoti bežemių ir mažažemių nuosavybėn, juos visokeriopai remti. Valstiečių sąjungos populiarumas paskatino Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partiją bendrame suvažiavime 1922 12 susivienyti su ja ir sudaryti Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungą.
Steigiamojo Seimo valstiečių liaudininkų bloko nariai, pirmoje eilėje antras sėdi Lietuvos valstiečių sąjungos vadovas K. Grinius, trečia – Sąjungos veikėja F. Bortkevičienė, šeštas – J. Staugaitis (Lietuvos centrinis valstybės archyvas)
Lietuvos valstiečių sąjungos veikėjai: F. Bortkevičienė, J. Gabrys-Paršaitis, E. Galvanauskas, A. Pauliukonis, A. Rimka (pirmininkas), P. Ruseckas, Jonas Staugaitis.
Lietuvai 1990 atkūrus nepriklausomybę Lietuvos valstiečių sąjunga buvo atkurta, 1991 pertvarkyta į Lietuvos valstiečių partiją (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga).