Lietuvõs valstýbės senos apsaugà
Lietuvos Respublikos siena laikoma linija ir šia linija einantis vertikalus paviršius, apibrėžiantis Lietuvos Respublikos teritorijos ribas sausumoje, žemės gelmėse, oro erdvėje, vidaus vandenyse, teritorinėje jūroje ir jos gelmėse. Lietuvos valstybės siena nustatoma ir keičiama Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kurias turi ratifikuoti 4/5 visų Seimo narių.
Valstybės sienos ilgis
Bendra Lietuvos valstybės siena yra 1765,83 km ilgio. Sausuma ir pasienio vandenys sudaro 1646,19 km, teritorinė jūra – 119,64 kilometro. Lietuvos išorės Europos Sąjungos siena yra 1073,36 km, vidaus Europos Sąjungos siena – 692,39 kilometro. Lietuvos valstybės sienos ilgis su Latvija yra 588,09 km, Baltarusija – 678,82 km, Lenkija – 104,3 km, Rusijos Federacija – 253,7 km (iš jų Kuršių mariomis – 18,5 kilometro). Lietuvos valstybės sieną kerta 54 upės ir upeliai, 306 plentai, keliai ir vieškeliai (59 pravažiuojami ir 247 nepravažiuojami), 15 geležinkelių ir 83 tiltai.
Su kaimyninėmis valstybėmis ribojasi 9 iš 10 Lietuvos apskričių. Lietuvoje yra Vilniaus, Kauno, Palangos ir Šiaulių tarptautiniai oro uostai, Klaipėdos jūrų uostas ir 5 upių uostai.
Valstybės sienos perėjimas
Lietuvos valstybės sieną galima pereiti pasienio kontrolės arba valstybės sienos perėjimo punkte. Pasienio kontrolės punkte patikrinimą atlieka Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) , Lietuvos muitinė, Lietuvos karo policija, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybinė augalininkystės tarnyba, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Pasienio kontrolės punktai Vyriausybės nutarimu įrengiami tarptautiniame oro uoste (aerodrome), atvirame tarptautinei laivybai uoste, geležinkelio stotyje ar prie automobilių kelio pasienyje. Valstybės sienos perėjimo punktas apima Lietuvos Respublikai priklausantį pasienio kontrolės punktą ir analogiškos paskirties gretimos valstybės objektą. Jie įrengiami pagal Lietuvos Respublikos ir kaimyninės valstybės tarptautinę sutartį ir skirti kirsti valstybės sieną sausuma.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos sienos kontrolės sistema Padvarionių užkardoje (2016)
Lietuvos Respublikos pasienio ruožas
Nuo Lietuvos valstybės sienos į Lietuvos teritorijos gilumą einanti paženklinta sausumos ar vidaus vandenų juosta, kurioje galioja pasienio režimas.
Pasienio teisinis režimas
pakrančių apsaugos patrulinis laivas Aleksandras Barauskas (2017)
Pasienio režimas galioja pasienio ruože ir teritorinėje jūroje, jo taisykles tvirtina Vyriausybė. Pasienio ruožas gali būti nustatomas iki 5 km pločio į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą nuo valstybės sienos, einančios sausuma, pasienio vandenimis. Pasienio ruožo ribos žymimos įspėjamaisiais ženklais. Teritorijoje, kurioje galioja pasienio režimas, draudžiama būti asmenims be asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Pasienio ruože esantys asmenys VSAT ir muitinės pareigūnų reikalavimu privalo sustabdyti transporto priemones, pateikti asmens, transporto priemonės, gabenamų krovinių, prekių dokumentus, sudaryti galimybes apžiūrėti transporto priemones, gabenamus krovinius, prekes, vykdyti kitus pareigūnų reikalavimus. Prireikus sustiprinti valstybės sienos apsaugą, VSAT į pagalbą gali būti siunčiama kariuomenė, policija.
Valstybės sienos apsaugos zona
Pasienio ruože Vyriausybė vidaus reikalų ministro teikimu gali nustatyti valstybės sienos apsaugos zoną (nuo valstybės sienos į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą einanti paženklinta pasienio ruožo dalis, kurioje valstybės sienos apsaugai ir jos priežiūrai užtikrinti įgyvendinamos techninės, organizacinės ir teisinės valstybės sienos apsaugos tarnybos priemonės), tvirtinti jos ribas. Į valstybės sienos apsaugos zoną asmenys ir transporto priemonės gali patekti tik su VSAT išduotais vienkartiniais terminuotais atvykimo ir buvimo valstybės sienos apsaugos zonoje leidimais (jų išdavimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras). Valstybės sienos apsaugos zonoje gyvenantiems ar dirbantiems asmenims gali būti išduoti nuolatiniai atvykimo ir buvimo valstybės sienos apsaugos zonoje leidimai.
Valstybės sienos apsaugos zonai nepriskiriama pasienio kontrolės punktų teritorija, automobilių keliai ir geležinkeliai, kertantys valstybės sieną.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba
VSAT, kaip viena iš nacionalinį saugumą stiprinančių ir užtikrinančių institucijų, atsako už Lietuvos sausumos ir jūros sienų apsaugą, atvykstančiųjų į šalį ir išvykstančiųjų iš jos asmenų pasienio tikrinimą oro, jūrų, upių uostų ir sausumos pasienio kontrolės punktuose. VSAT nustato neteisėto sienos kirtimo atvejus, tiria ir išaiškina kitas neteisėtas veikas prie valstybės sienos.
Svarbiausias veiklos tikslas – palaikyti nustatytą valstybės sienos teisinį režimą bei atitikti šalies narystės Europos Sąjungoje reikalaujamą sienų kontrolės lygį. Pagrindiniai prioritetai teikiami valstybės sienai su Baltarusija ir Rusija, išorinėms Europos Sąjungos sienoms.
Bendradarbiaudama su kitomis Lietuvos institucijomis bei gretimų valstybių pasienio apsaugos tarnybomis VSAT siekia užtikrinti, kad asmenų judėjimas per sienas vyktų sklandžiai ir atitiktų tarptautinių sutarčių nustatytą tvarką, vykdo užsieniečių, nelegaliai patekusių į šalies teritoriją arba pateikusių prašymus suteikti prieglobstį, registravimą, priežiūrą, taiko įstatymų, tarptautinių konvencijų nustatytas kitas procedūras. VSAT vykdo Lietuvos sienų demarkavimo darbus, dalyvauja bendroje pasirengimo krašto gynybai sistemoje, paieškos ir gelbėjimo veikloje bei katastrofų pasekmių jūroje likvidavimo darbuose. Lietuvos pasieniečiai tarptautiniu mastu dalyvauja daugiašalėse operacijose, keičiasi duomenimis pagal Baltijos Tarybos Darbo grupės kovai su organizuotu nusikalstamumu Operatyvinio komiteto, Baltijos jūros regiono valstybių sienos apsaugos tarnybų bendradarbiavimo konferencijos, Tarptautinio migracijos politikos plėtros centro, kitų organizacijų veiklos planus.
Pasieniečių dienos minėjimas Nidoje (2018)
Lietuvos valstybės sienos apsaugos tarnybai vadovauja VSAT vadas (5 m. kadencijai skiria Vyriausybė vidaus reikalų ministro teikimu). Lietuvos valstybės sienos apsaugą, vykstančių per valstybės sieną asmenų ir transporto priemonių kontrolę vykdo 3 VSAT rinktinės. Sieną su Baltarusija saugo VSAT Vilniaus ir Varėnos rinktinės, su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi – Pagėgių rinktinė. Šie ruožai yra ir Europos Sąjungos bei Šengeno zonos išorės sienos. Lietuvos Respublikos jūros sieną ir teritorinius vandenis saugo VSAT Pagėgių rinktinė. Ypatingos paskirties objektą – Ignalinos atominę elektrinę – nuo 1996 04 saugojo Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinė, kuri 2016 05 01 reorganizuota į VSAT Ignalinos rinktinės Branduolinės energetikos objektų apsaugos dalinį. Nuo 2019 10 01 Vilniaus ir Ignalinos pasienio rinktinės buvo sujungtos į vieną, Vilniaus, rinktinę, Ignalinos atominę elektrinę saugojęs dalinys tapo pavaldžiu Viešojo saugumo tarnybai. 2020 01 01 Pagėgių ir Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės buvo sujungtos į vieną rinktinę su būstine Pagėgiuose (jai paliktas pavadinimas pagal padalinio dislokacijos vietą).
VSAT priklauso Pasieniečių mokykla, įsikūrusi Medininkų kaime (Vilniaus rajonas).
Pastarųjų metų iššūkiai
VSAT, kaip ir visai šaliai, 2020 pradžioje teko susidurti su iki šiol neregėta grėsme – COVID-19 pandemija. Buvo nuspręsta atnaujinti Europos Sąjungos vidaus sienų kontrolę, apriboti asmenų ir automobilių patekimą į Lietuvą ir išvykimą iš jos. 2020 siekiant stabdyti COVID-19 plitimą taikytos priemonės (nebūtinų kelionių iš trečiųjų valstybių į Europos Sąjungos erdvę ribojimas, laikinas vidaus sienų kontrolės atnaujinimas, skrydžių ir keleivių gabenimo keltais stabdymas ir kitos) turėjo įtakos neteisėtos migracijos masto į / per Lietuvą mažėjimui.
2021 susiklosčius sudėtingai geopolitinei situacijai regione, Lietuva ir kaimyninės šalys susidūrė su A. Lukašenkos režimo suplanuotais ir organizuotais įvykiais, nulėmusiais neteisėtos migracijos krizę. Tokie A. Lukašenkos režimo veiksmai Seimo 2021 07 13 buvo paskelbti hibridine agresija prieš Lietuvos Respubliką, kiek vėliau ir tarptautinė bendruomenė pripažino juos kaip hibridinę ataką prieš visą Europos Sąjungą.
Nuo 2020 pabaigos beveik kiekvieną mėnesį buvo fiksuojamas vis intensyvesnis neteisėtos migracijos srautas iš Baltarusijos į Lietuvą. Ypatingai tai pasakytina apie 2021 liepą, kai valstybės sieną neteisėtai perėjo daugiau kaip 2/3 (apie 70 %) visų 2021 neteisėtai Lietuvos valstybės sieną perėjusių ir sulaikytų asmenų. Iš viso 2021 sulaikytas 4551 trečiosios šalies pilietis. Iš jų 4339 (apie 96 %) neteisėtai kirto valstybės sieną iš Baltarusijos, 4 – iš Rusijos Federacijos, 208 – sulaikyti šalies viduje. Tai daugiau kaip 7 kartus daugiau nei jų buvo sulaikyta per trejų metų laikotarpį (2018–20 – 614 asmenų).
Siekiant sustiprinti Lietuvos Respublikos sienos su Baltarusijos Respublika apsaugą ir suvaldyti 2021 prasidėjusį masinį neteisėtų migrantų antplūdį iš Baltarusijos, buvo imtasi papildomų priemonių stiprinant valstybės sienos apsaugą. Sienos stebėjimui 2021 buvo pasitelktos didelės papildomos žmogiškosios bei techninės pajėgos iš kitų Lietuvos Respublikos institucijų (policija, Viešojo saugumo tarnyba, kariuomenė, Lietuvos šaulių sąjunga), Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (FRONTEX) ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių, VSAT pasienio užkardos papildomai aprūpintos nešiojamomis ir mobiliomis sienos stebėjimo priemonėmis. Europos Komisija skyrė Lietuvai 37 mln. eurų neteisėtos migracijos krizei valdyti.
2021 pabaigoje šiuolaikiškomis sienos stebėjimo technologijomis buvo saugoma 70,5 % Europos Sąjungos išorės sienos (Lietuvos dalies): 100 % jūros sienos (119,65 km), 100 % Europos Sąjungos išorės sienos su Rusijos Federacija (275 km), 53,3 % Europos Sąjungos išorės sienos su Baltarusija (362 km). 2021 prie valstybės sienos su Baltarusija pažeidžiamiausiuose valstybės sienos ruožuose buvo pradėtas fizinio barjero – spiralinės pjaunamosios vielos (koncertinos) ir segmentinės tvoros įrengimas. Iki 2021 pabaigos nutiesta 148 km koncertinos (37 % viso numatyto ilgio), įrengta ar atnaujinta 10 km segmentinės tvoros (2 % viso numatyto ilgio).
Per 2021 fiksuotas itin padidėjęs bepiločių orlaivių skraidymas Lietuvos ir kaimyninių valstybių (ypatingai Baltarusijos) pusėje (iš viso fiksuoti 134 skrydžių atvejai, iš jų 65 fiksuoti Lietuvos pusėje (2020 – Lietuvos pusėje fiksuota 16, 2019 – 15 atvejų). Bepiločiais orlaiviais vykdoma neteisėta pasienio teritorijų žvalgyba, stebimos teisėsaugos institucijų pajėgos, vykdomas kontrabandos (cigarečių) gabenimas per valstybės sieną.
Reaguojant į 2022 02 24 Rusijos pradėtą karinę invaziją į Ukrainą ir dėl Rusijos Federacijos veiksmų pirmą kartą visoje Lietuvoje įvedus nepaprastąją padėtį VSAT ėmėsi papildomų priemonių Lietuvos sienos apsaugai stiprinti. Aukščiausias valstybės sienos apsaugos prevencinių saugumo priemonių lygis įvestas Lietuvos atsakomybei priskirtame Europos Sąjungos išorės sienos ruože (pasienyje su Baltarusija ir Rusijos Federacija). Toks neviešas priemonių, kurias įvesti yra VSAT kompetencija, planas apima sienos kontrolės, stebėjimo ir VSAT pajėgų panaudojimo veiksmus.
Istorija
Baltų genčių pasienio apsauga buvo minima jau 10 amžiuje. Apie pasienio apsaugą užsiminta Kvedlinburgo analuose (1009), kuriuose pirmą kartą paminėtas ir Lietuvos vardas. Valstybės sienos priedangos būriai, saugoję valstybės sieną ir muitines, atsirado 13 amžiuje. Pasienyje buvo įrengta Nemuno pilių sistema, 13 a. pabaigoje ją sutvirtino didysis kunigaikštis Vytenis. Jis organizavo sistemingą ir nuolatinę valstybės sienų apsaugą. Pietinį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pasienį saugojo Gardino ir Naugarduko pilys. Šiaurinės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sienos, pasienio pilių ginamos nuo Livonijos ordino puolimų, ėjo pagal dabartinės Lietuvos ir Latvijos sienos ribas.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos vėliava
Pasienio pilyse nuo 15 a. pabaigos budėjo šauktiniai ir vietos ar užsienio samdinių algininkų (lenkų, vokiečių, vengrų) įgulos. Iki 17 a. pabaigos valstybės rytines ir pietines sienas saugojo totorių vėliavos ir kazokų šimtinės. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (nuo 1569 Abiejų Tautų Respublikos) pasienį saugojo šauktinės ir samdomos kariuomenės daliniai bei pilių ir tvirtovių sistema. 1795 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės siena tapo vakarine Rusijos imperijos siena su Prūsija. Prie šios sienos buvo steigiamos Rusijos imperijos muitinės, joms pavaldžios buvo pasienio sargybos, kurių veiklą reglamentavo karinis statutas. Rusijos imperijos ir Prūsijos sieną Virbalio muitinės apygardoje saugojo 2 pasienio sargybos – Tauragės (tarnavo 2100 eilinių sargybinių) ir Virbalio (tarnavo 2400 eilinių sargybinių). Jos kontroliavo atitinkamai 254 km ir 374 km ilgio valstybės sienos ruožus. Nuo 1893 buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sieną su Rytų Prūsija saugojo Rusijos imperijos finansų ministerijai pavaldaus pasienio apsaugos korpuso 6-oji Tauragės ir 7-oji Virbalio brigados. Jos 1915 kartu su Rusijos imperijos kariuomene pasitraukė į Rytus.
Nepriklausomoje Lietuvoje valstybės siena ne kartą keitėsi, todėl keitėsi ir jos apsauga. 1918–19 valstybės sieną saugojo muitinių ginkluotos sargybos, nepriklausoma milicija, buvo ir nesaugomų valstybės sienos ruožų.
Nuo 1920 Lietuvos ir Vokietijos sieną pradėjo saugoti I pasienio pulkas, sieną su Latvija nuo 1922 – II pasienio pulkas, nuo 1923 sienos su Vokietija apsaugą perėmė valstybinė policija. 1923 iš 3 pėstininkų pulkų ir I pasienio pulko buvo suformuota Pasienio apsaugos divizija. Ji perėmė visą (išskyrus sienos su Vokietija) valstybės sienos apsaugą. Nuo 1924 01 01 valstybės sienos apsauga rūpinosi Pasienio policija, pavaldi Vidaus reikalų ministerijai. Valstybės sienos apsauga buvo suskirstyta į barus, kurie sutapo su apskričių ribomis. Sienos apsaugos būdai su kiekviena gretima valstybe buvo skirtingi. Lietuvos ir Latvijos ekonominio gyvenimo sąlygos mažai skyrėsi, todėl sienos apsauga buvo minimali: 576 km ilgio sieną saugojo 200 pasieniečių.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos ženklas
Sausumos siena su Vokietija ėjo Šakių ir Vilkaviškio apskritimis ir beveik nesikeitė daugiau kaip 500 m., bet buvo pagrindinis kontrabandos kelias, todėl šį sienos ruožą (apie 70 km trumpesnį nei su Latvija) saugojo 200 pasieniečių. Baltijos jūra ir Kuršių marios dėl čia plukdomų įvairių kontrabandinių prekių tapo nuolatine pasieniečių ir kontrabandininkų ginkluotų susirėmimų vieta. Valstybės sienos su Lenkija apsauga buvo sudėtingiausia, nes iki 1920 pabaigos, kol buvo nustatyta neutralioji linija, vyko ginkluoti susirėmimai, 1923 nustatyta demarkacijos, 1929 – administracijos linija. Šiame valstybės sienos ruože buvo neramu iki 1939, kai Vilniaus kraštas buvo grąžintas Lietuvai. Tokia Lietuvos valstybės siena išliko iki 1940 SSRS okupacijos, kai pasienio policijos pareigūnai buvo atleisti arba represuoti, valstybės sienos apsaugos sistema suardyta, o sieną su Vokietija ėmė kontroliuoti SSRS kariuomenė.
Po Atrojo pasaulinio karo tuometinė Sovietų Sąjungos valdžia saugojo tik dabartinę Lietuvos sieną su Lenkija.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos tarnybinis šuo (2018)
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę buvo būtina garantuoti valstybės sienos saugumą ir neliečiamumą. 1990 10 prie tuometinio Krašto apsaugos departamento pradėta formuoti Pasienio apsaugos tarnyba. 1990 11 pradėta valstybės sienos ekonominė apsauga: prie visų krašto pagrindinių kelių įrengti 64 pasienio kontrolės punktai. Nuo pat valstybės sienos kontrolės pradžios beginkliai lietuvių pasieniečiai buvo užpuldinėjami SSRS represinių struktūrų (sužalota apie 40 Lietuvos pasieniečių). 1991 05 19 Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje tarnybos metu nušautas Krakūnų pasienio posto pamainos viršininkas G. Žagunis (pirmasis Lietuvos pasienietis, žuvęs po nepriklausomybės atkūrimo, nuo 2000 05 jo vardu pavadinta Vilniaus rinktinės Poškonių pasienio užkarda).
1991 07 31 SSRS Vidaus reikalų ministerijos Ypatingosios paskirties milicijos būrys (OMON) nužudė 7 muitininkus ir policininkus, einančius tarnybą šalies pasienyje su Baltarusija (Medininkų žudynės).
Pradėta ginkluoti pasienyje budinčius pareigūnus, pagal galimybes aprūpinti juos ryšių technika. 1992 Pasienio apsaugos tarnyba pervadinta VSAT, o 1994 07 18 pertvarkyta į Pasienio policijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos. 1993–97 pasirašytos sutartys su gretimomis valstybėmis – Latvija, Baltarusija, Lenkija ir Rusija dėl valstybių sienų nustatymo ir delimitavimo. 1999 vėl įteisinta Pasieniečių diena, kuri dar 1922 06 29 buvo paskelba Pasienio pulko švente. Pasienio policijos departamentas 2001 03 05 pertvarkytas į VSAT prie Vidaus reikalų ministerijos. Kalvarijos–Budzisko pasienio kontrolės punkte 2002 atidarytas kontaktinis Lietuvos ir Lenkijos pasieniečių punktas (pirmasis toks punktas Lietuvos pasienyje). Jame kartu visą parą dirbantys abiejų šalių sienos apsaugos tarnybų pareigūnai naudojasi abiejų šalių duomenų bazėmis.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas nelegalų sulaikymo operacijoje Baltarusijos pasienyje (2016)
Nuo 2004 05 01 VSAT pradėjo saugoti išorinę Europos Sąjungos sieną su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi bei Baltarusija, t. p. buvo panaikinti supaprastinti valstybės sienos perėjimo punktai šalies pasienyje.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių rinktinės Kudirkos Naumiesčio užkarda
2000 12 01 siekiant laiku ir tinkamai pasirengti narystei Šengeno (Schengeno) erdvėje Lietuvoje pradėtas įgyvendinti PHARE projektas. 2004 05 01 įstojusi į Europos Sąjungą Lietuva tapo faktine Šengeno sutarties nare, o jos priėmimo procedūra baigėsi 2007 pabaigoje. Lietuvai prisijungus prie Šengeno grupės į jai priklausančias valstybes Lietuvos piliečiai vyksta be jokios dokumentų kontrolės pasienyje. 2017 priimtas Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymas pakeitė 2000 priimtą Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymą. Vykdant VSAT reorganizaciją 2016 Užsieniečių registracijos centras, Aviacijos, Specialiųjų užduočių rinktinės neteko juridinio statuso, panaikinta Lazdijų rinktinė, Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinė prijungta prie Ignalinos rinktinės. Nuo 2017 Ignalinos, Vilniaus, Varėnos, Pagėgių, Pakrančių apsaugos rinktinės tapo VSAT padaliniais. 2019–2020 įvykus pokyčiams, vykstančių per valstybės sieną asmenų ir transporto priemonių kontrolę vykdo 3 VSAT rinktinės (Vilniaus, Varėnos ir Pagėgių).
VSAT vadovai išvardyti lentelėje.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba; VSAT
1986
1