Lietuvos vertybinių popierių rinka

Lietuvõs vertýbinių põpierių rinkà

Lietuvos vertybinių popierių rinkos infrastruktūrą sudaro vertybinių popierių birža Nasdaq Vilnius (įkurta 1993 kaip Nacionalinė vertybinių popierių birža, 2004–09 Vilniaus vertybinių popierių birža, 2009–15 NASDAQ OMX Vilnius, nuo 2015 dabartinis pavadinimas; organizuoja vertybinių popierių viešąją prekybą), viešosios apyvartos tarpininkai (finansų maklerio įmonės, komercinių bankų specializuoti finansų maklerio padaliniai, investicijų valdymo ir konsultavimo įmonės), Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas (įkurtas 1993 kaip Nacionalinės vertybinių popierių biržos padalinys, nuo 1994 savarankiška akcinė bendrovė; tvarko vertybinių popierių sąskaitas, aptarnauja atsiskaitymus ir kita), tarpuskaitos (kliringo) bankas (jo funkcijas atlieka mokėjimo sistema LITAS-RLS, pradėjo veikti 2004, iki 2007 pradžios LITAS; operatorius – Lietuvos bankas), emitentai (juridiniai asmenys, tarp jų ir Finansų ministerija bei Lietuvos bankas, savo vardu siūlantys leisti ar leidžiantys vertybinius popierius siekdami pritraukti laisvas investuotojų lėšas), investuotojai (fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie savo vardu nuosavybės teise turi bent vieną kokios nors bendrovės vertybinį popierių), klientai (fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie naudojasi finansų maklerio įmonių teikiamomis paslaugomis perkant ir parduodant vertybinius popierius biržoje ar už jos ribų, turi tose įmonėse vertybinių popierių sąskaitas, suteikia finansų makleriams įgaliojimus tvarkyti ar valdyti vertybinius popierius); 1992–2011 jos sudėtinė dalis buvo ir Vertybinių popierių komisija (vertybinių popierių rinkos priežiūros ir reguliavimo valstybinė institucija; 2012 01 01 likviduota, jos funkcijas perėmė Lietuvos bankas). Vertybinių popierių (akcijų, obligacijų, Vyriausybės vertybinių popierių, taupymo lakštų ir kitų) apyvarta būna pirminė (siūlymas įsigyti jų išleidimo momentu ir perleidimas investuotojams) ir antrinė (siūlymas įsigyti jau išleistų į apyvartą vertybinių popierių, jų perleidimas kitiems investuotojams). Akcinių bendrovių akcijos ir obligacijos, Vyriausybės vertybiniai popieriai platinami ir jais prekiaujama viešai kreipiantis į visuomenę ir (arba) į daugiau kaip 100 asmenų (viešoji vertybinių popierių apyvarta). Pagal sandorių vietą skiriama biržinė ir užbiržinė vertybinių popierių apyvarta. Lietuvoje visi vertybiniai popieriai yra nematerialūs (fiksuojami įrašais asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose, kurios atidaromos vertybinių popierių savininkų vardu).

2007 viduryje Vertybinių popierių komisijai buvo atskaitingi 70 emitentų (2006 pabaigoje – 504: 494 akcinės bendrovės ir 10 komercinių bankų), iš jų – 65 akcinės bendrovės ir 5 komerciniai bankai. Emitentų skaičius labai sumažėjo, nes pagal 2007 Vertybinių popierių įstatymą neliko atskaitingo emitento sąvokos ir pakito emitento samprata. Emitentu laikomas Lietuvoje įsteigtas juridinis asmuo, jei jo vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje arba nuo 2005 07 12 jo išleistų vertybinių popierių prospektą (dokumentas investuotojams apie emitento veiklą, finansinę būklę, vadovus, numatomus leisti vertybinius popierius ir kita) patvirtino Vertybinių popierių komisija ir vertybiniai popieriai siūlomi viešai ar įtraukiami į prekybą reguliuojamoje rinkoje, arba jo išleisti vertybiniai popieriai siūlomi viešai. Patvirtintas ir paskelbtas prospektas Lietuvos emitentui suteikia teisę siūlyti vertybinius popierius viešai ar jais prekiauti bet kurios Europos Sąjungos šalies reguliuojamoje rinkoje. Tokia pati tvarka taikoma ir kitų Europos Sąjungos šalių emitentams, kurie ketina viešai siūlyti vertybinius popierius Lietuvoje ar jais prekiauti vertybinių popierių biržoje Nasdaq Vilnius. 2006 buvo įregistruotos 32 akcijų emisijos pritraukiant kapitalą papildomais akcininkų įnašais (iš jų 3 skirtos prijungiamų bendrovių akcininkams). Bendra nominalioji visų emisijų vertė siekė 289,4 mln. litų, bendra emisinė vertė – 705,5 mln. litų. 5 emitentai viešai siūlė akcijas, 27 – neviešai, dažniausiai iš anksto numatytiems investuotojams. Tarp emitentų buvo 5 bankai, jų emisijų dalis sudarė 50 % visų emisijų bendros nominaliosios ir 36 % emisinės vertės. Dalis akcijų buvo platinama už didesnę kainą nei nominalioji vertė. 9 bendrovės didino įstatinį kapitalą iš savo lėšų (bendra padidinto kapitalo vertė – 967,2 mln. litų). 24 akcinės bendrovės sumažino įstatinį kapitalą (bendra sumažinto kapitalo vertė – 207,3 mln. litų), iš jų dėl nuostolių – 12, turto perdavimo – 3, reorganizavimo – 3, kitų priežasčių – 6. Vertybinių popierių komisija 2006 išregistravo 68 akcinių bendrovių (20 buvo pertvarkomos į uždarąsias akcines bendroves, 48 likviduojamos) vertybinius popierius (bendra nominalioji akcinio kapitalo vertė – 1267,4 mln. litų). 2006 išplatintos 137 obligacijų emisijos (jų bendra nominalioji vertė – 7,132 mlrd. litų); viešai platintos 62, neviešai – 75 emisijos. Už įsigytas obligacijas investuotojai sumokėjo 7,127 mlrd. litų. Daugiausia obligacijų išleido bankai. Jų išplatintų obligacijų bendra nominalioji vertė siekė 7,039 mlrd. litų (arba 98,7 % visų obligacijų bendros nominaliosios vertės). SEB Vilniaus bankas viešajai rinkai pasiūlė 43,78 %, DnB NORD bankas – 40,26 % visų viešai pasiūlytų obligacijų. Per 2006 emitentai išpirko 54 obligacijų emisijas, kurios buvo išplatintos 2006 ir ankstesniais metais (jų bendra nominalioji vertė siekė 6,427 mlrd. litų), 2007 pradžioje dar galiojo 121 emisija (bendra nominalioji vertė – 2,072 mlrd. litų).

Vilniaus vertybinių popierių biržoje 2006 buvo sudaryta sandorių (pirkimo ir pardavimo) už 7082,05 mln. litų (76 % daugiau nei 2005), iš jų pagal biržos oficialųjį sąrašą – 840,14 mln. litų, einamąjį – 4707,60 mln. litų, skolos vertybinių popierių – 1534,31 mln. litų. Pasiekta didžiausia per biržos gyvavimo istoriją akcijų apyvarta – daugiau kaip 5,5 mlrd. litų, užsienio šalių tarpininkų (jų narystė biržoje leidžiama nuo 2005) apyvarta sudarė 39,3 % visos akcijų apyvartos. 2006 pirmojo pusmečio nuosmukį ir dėl neįvesto euro kilusias pesimistines nuotaikas antrąjį pusmetį pakeitė rinkos augimas bei padidėjęs investuotojų aktyvumas. Tai paskatino nuoseklų beveik visų akcijų brangimą, kartu ir Vilniaus vertybinių popierių biržos kapitalizacijos padidėjimą iki 30,0 mlrd. litų 2006 pabaigoje. Didėjantis vartojimas ir gyventojų polinkis skolintis paspartino bankų sektoriaus plėtrą ir skatino domėjimąsi bankų akcijomis. Investuotojai aktyviai domėjosi ir energetikos bendrovių akcijomis. 2007 viduryje rinkoje veikė dvidešimt du vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai (13 finansų maklerio įmonių ir investicines paslaugas teikiantys 9 komercinių bankų specializuoti padaliniai), 83 kolektyvinio investavimo subjektai (1 kintamojo kapitalo investicinė bendrovė, 28 investiciniai fondai ir 54 užsienio subjektai), 12 valdymo įmonių (valdo investicinę kintamojo kapitalo bendrovę, investicinius fondus ir dalį pensijų fondų), 30 pensijų fondų (10 konservatyviųjų, arba Vyriausybės obligacijų, ir 20 mišraus investavimo), iš jų 21 priklausė Vertybinių popierių komisijos, 9 – Draudimo priežiūros komisijos priežiūros sričiai. Licenciją veikti turėjo 281 finansų makleris (iš jų generalinę – 154, konsultanto – 101, prekybininko – 26). Finansų maklerio įmonių bendras turtas 2007 viduryje siekė 220,6 mln. litų (2006 pabaigoje – 156,4 mln. litų), pradinis kapitalas – 73,0 mln. litų (2006 pabaigoje – 52,2 mln. litų), 2006 jos biržoje ir už biržos ribų pirko vertybinių popierių už 26 608,5 mln. litų, pardavė – už 18 759,9 mln. litų, uždirbo apie 29,0 mln. litų pelno (prieš apmokestinimą). Valdymo įmonės (jų bendras turtas 2007 viduryje – 64,3 mln. litų) 2006 uždirbo 15,5 mln. litų pelno (prieš apmokestinimą). Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės Hansa pinigų rinkos fondas (grynieji aktyvai 2007 viduryje – 25,1 mln. litų, 511 akcininkų) investicijos 2006 pabaigoje siekė 34 840,76 mln. litų (iš jų į akcijas – 34 052,30 mln. litų), investicinių fondų (bendri grynieji aktyvai 2007 viduryje – 789,2 mln. litų, 27 318 akcininkų) investicijos 2006 pabaigoje – 797 158,21 mln. litų (iš jų į akcijas – 493 521,17 mln. litų). 2007 pradžioje šešios valdymo įmonės valdė 21, trys gyvybės draudimo bendrovės – devynis valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo (antrosios pakopos) fondus (jų bendras turtas – 904,9 mln. litų). Valdymo įmonių valdomų fondų turtas sudarė 85 %, draudimo bendrovių – 15 % bendrojo turto. Pensijų kaupimo sutartis pasirašiusių asmenų 2006 pabaigoje buvo apie 780 440, 2007 viduryje – 873 100 (konservatyviųjų fondų – 115 200, mišraus investavimo fondų – 757 900). Bendrovei Hansa investicijų valdymas teko 43,57 % visų sudarytų antrosios pakopos pensijų kaupimo sutarčių, SEB VB investicijų valdymas – 27,15 %, Commercial Union gyvybės draudimas – 15,97 %. Antrosios pakopos pensijų fondų apie 98 % investicijų sudarė investicijos į Europos Sąjungos šalių vertybinius popierius. 2007 pradžioje veikė valdymo įmonių šeši papildomo savanoriško pensijų kaupimo (trečiosios pakopos) pensijų fondai (bendras jų turtas – 73,7 mln. litų). Šiuose fonduose dalyvauja apie 20 000 asmenų. Trečiosios pakopos pensijų fondų 98,8 % investicijų sudarė investicijos į Europos Sąjungos šalių vertybinius popierius. Lentelėje pateikti svarbiausi Lietuvos vertybinių popierių rinką 2000–06 apibūdinantys duomenys.

* Vertybinių popierių komisijos, Vilniaus vertybinių popierių biržos duomenys

** pagrindinis biržos akcijų indeksas, skaičiuojamas nuo 2004 10 27 (bazinė vertė 2000 01 01 – 100 punktų)

*** emisijos platinimo maksimalus laikas – 12 mėnesių, todėl dažnai pradedama platinti vienais, baigiama kitais metais

vertybiniai popieriai

vertybinių popierių birža

vertybinių popierių rinka

-vertybiniai popieriai; -vertybinių popierių rinka