Lietuvõs veterinãrijos akadèmija, 1936–1945 Veterinãrijos akadèmija, valstybinė aukštoji mokykla, 1936–2010 veikusi Kaune.
Veikla
Lietuvos veterinarijos akademija įkurta 1936 prie Veterinarinės bakteriologijos instituto. Iki 1946 akademijoje veikė Serologijos institutas, kuriame buvo atliekama gyvulių ir paukščių ligų laboratorinė diagnostika, gaminamos vakcinos, serumai, kiti biologiniai preparatai. Lietuvos veterinarijos akademijos mokslininkai sukūrė medžiagų apykaitą ir virškinimą reguliuojančių, antianeminių, mastitą ir žaizdas gydančių preparatų, ligų diagnozavimo metodų ir priemonių (zondus, laringoskopą, prietaisų gyvų gyvulių mėsai įvertinti, lašinių storiui matuoti), parengė galvijų mėsinių savybių vertinimo sistemą, kuilių ir paršavedžių vertinimą pagal palikuonių mėsos kokybę, įkūrė Lietuvos žemės ūkio gyvulių DNR banką, gerino gyvulių veisles, kūrė naujas gyvulių linijas ir tipus.
Lietuvos veterinarijos akademija Kaune
2008 veikė 2 fakultetai: Veterinarijos ir Gyvulininkystės technologijos (1946–1976 Zootechnikos, 1976–1992 Zooinžinerijos); 12 mokslo centrų ir laboratorijų, Stambiųjų gyvulių klinika (nuo 1939), L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinika (nuo 1996), Praktinio mokymo ir bandymų centras (nuo 1941), Lietuvos veterinarijos akademijos biblioteka, muziejus (įkurtas 1980), Tęstinio mokymo centras (nuo 2001). Akademijai priklausė Gyvulininkystės (nuo 2003) ir Veterinarijos (nuo 2002) institutai. 2008 studijavo 1709 studentai (1308 dieninėse, 401 neakivaizdinėse studijose). 11 katedrų dirbo 120 dėstytojų (8 habilituoti daktarai, 87 daktarai). Pagal 5 studijų programas buvo rengiami bakalaurai, magistrai, daktarai.
Akademijoje buvo tiriama: gyvūnų fiziologiniai ir patologiniai procesai, neužkrečiamosios ir užkrečiamosios ligos, jų prevencija, gyvūninės žaliavos ir produktai, maisto saugos priemonės, gyvūnų produktyvumo mechanizmai, biotechnologijos, ekologinės ir gyvūnų gerovės priemonės gyvulininkystės plėtrai, produkcijos kokybei ir maisto saugai gerinti.
Buvo leidžiama tęstinis leidinys Veterinarija ir zootechnika (nuo 1996), laikraštis Gyvulininkystės specialistas (nuo 1957, su petraukomis). Veikė liaudies šokių kolektyvas Džigūnas (nuo 1946), folkloro ansamblis Kupolė (nuo 1983), mišrus choras Juventus (nuo 2004).
Akademijoje dirbo žymesni mokslininkai ir pedagogai: K. J. Aleksa, V. Gabrijolavičius, B. Janonis, Č. Jukna, J. Nainys, T. Šniukšta, Z. Vagonis, A. Varnagiris, J. Žemaitis.
Per veiklos metus Lietuvos veterinarijos akademiją baigė 74 veterinarijos gydytojų ir 63 gyvūnų mokslo specialistų laidos, diplomus gavo 6240 veterinarų ir 4628 gyvūnų mokslų specialistai.
2010 Lietuvos veterinarijos akademiją ir Kauno medicinos universitetą sujungus į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą Lietuvos veterinarijos akademija tapo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija.
Rektoriai
1
2384
Veterinarijos akademija; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija