Lietuvõs vyriáusiasis suvažiãvimas Slãnime, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atstovų suvažiavimas prieš bendrą Abiejų Tautų Respublikos seimą Varšuvoje. Slanime vyko 1588–1685 (iki tol Valkaviske).
Slanimas, kaip priešseiminio suvažiavimo vieta, buvo patvirtintas Trečiojo Lietuvos Statuto (1588), nes buvo patogioje vietoje, netoli Lenkijos sienos, pakeliui į Varšuvą. Suvažiavime privalėjo dalyvauti visi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės senatoriai ir apskričių bajorų seimelių išrinkti atstovai. Į suvažiavimą Slanime buvo renkamasi dvi savaitės prieš kiekvieną Abiejų Tautų Respublikos seimą. Laiką paskirdavo Lietuvos didysis kunigaikštis. Jo siųstas pasiuntinys didžiojo kunigaikščio vardu suvažiavimo pradžioje išdėstydavo darbotvarkę.
Suvažiavimo nutarimai paprastai buvo priimami balsų dauguma. Jie turėjo teisinę galią, dalyvių buvo pasirašomi ir antspauduojami. Nutarimai buvo išdėstomi raštu, kad kiekvienas atstovas juos geriau suvoktų. Suvažiavimas ir jo nutarimai turėjo padėti išlaikyti vieningą Lietuvos poziciją bendruose Abiejų Tautų Respublikos seimuose, ginti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybinį savarankiškumą, bet įsigalint apskričių bajorų seimelių separatizmui jo reikšmė menko.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės senatoriai ir apskričių atstovai ėmė aplenkti Slanimo suvažiavimą. Nors 1631 priimtas Seimo nutarimas (konstitucija), draudžiantis jiems tai daryti, šios nuostatos vis tiek dažnai nebuvo paisoma.
Lietuvos generalinis priešseiminis suvažiavimas Slanime