Lietuvõs vyskup konfereñcija, Lietuvos Katalikų Bažnyčios lotynų apeigų vyskupų sueiga. Vadovaujasi savo statutu (1992 patvirtino Apaštalų Sostas). Tikslas – vyskupams kartu aiškintis, nagrinėti ir spręsti sielovados klausimus, derinti bažnytinę veiklą įgyvendinant kolegialaus rūpinimosi Bažnyčia principą. Lietuvos vyskupų konferencijos nariai yra visi Lietuvos vyskupijų dieceziniai vyskupai, koadjutoriai, augziliarai. Vyskupai emeritai nėra konferencijos nariai, bet posėdžiuose turi patariamojo balso teisę. Lietuvos vyskupų konferencijai vadovauja pirmininkas, renkamas jos narių 3 m. kadencijai, bet ne daugiau kaip 2 kadencijas iš eilės. Nuo 1992 veikia sekretoriatas ir Nuolatinė taryba. Ją sudaro vyskupų konferencijos pirmininkas, vicepirmininkas ir vienas renkamas vyskupas. Lietuvos vyskupų konferencijoje veikia 4 komisijos – Švietimo, Visuomenės informavimo priemonių, Liturgijos ir Vienuolijų reikalų – bei patariamojo balso teisę turinčios tarybos – Ekumeninių reikalų, Jaunimo reikalų, Pasauliečių apaštalavimo, Ryšių su Lenkijos vyskupų konferencija, Socialinių reikalų ir Šeimos reikalų. Vyskupų konferencija nesumažina diecezinių vyskupų galios, savarankiškumo ir atsakomybės už savo vyskupiją.
Lietuvos vyskupų konferencijos logotipas
Reguliarūs vienos šalies vyskupų pasitarimai-konferencijos atsirado 19 a. pirmoje pusėje, bet iki Vatikano II susirinkimo (1962–65) neturėjo specialaus juridinio statuso. Pirma tokia bendra vyskupų konferencija Lietuvoje įvyko 1922 (Žemaičių vyskupijai vadovavo vyskupas P. Karevičius). 1926 įkūrus Lietuvos bažnytinę provinciją, visų penkių ją sudarančių vyskupijų vyskupai reguliariai rinkdavosi į konferencijas, jose spręsdavo bendrus Bažnyčios reikalus, daugiausia santykių su valstybe klausimus. 1965 02 10 Telšių vyskupas P. Maželis juridiniu aktu įsteigė Lietuvos vyskupijų ordinarų kolegiją, nes tuo metu daugumai vyskupijų vadovavo valdytojai be vyskupo šventimų. Pagausėjusi vyskupų kolegija, remiantis Kanonų teisės kodeksu, pertvarkyta į Lietuvos vyskupų konferenciją. 1971 Lietuvos vyskupų konferencija pirmą kartą paminėta Apaštalų Sosto žinyne Annuario Pontificio.
SSRS okupacijos metais gana aktyviai (atsižvelgiant į to meto Bažnyčios teisių varžymus) veikė vienas Lietuvos vyskupų konferencijos padalinys – 1965 įsteigta Lietuvos vyskupijų Liturginė komisija, kuri rengė liturginių knygų vertimus į lietuvių kalbą ir prisidėjo prie kitų religinių leidinių rengimo bei leidybos. Sovietų valdžios metais laikinai veikė jubiliejų ir minėjimų proga įsteigtos laikinos komisijos. Bažnyčiai atgavus veikimo laisvę 1992 įsteigtas Lietuvos vyskupų konferencijos sekretoriatas ir Nuolatinė taryba. Nuo 1996 visi Lietuvos vyskupų konferencijos nutarimai spausdinami Bažnyčios žiniose.
Lietuvos vyskupijų ordinarų kolegijos, vėliau Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkai: vyskupas P. Maželis (1965–66), vyskupas J. Matulaitis-Labukas (1966–79), arkivyskupas L. Povilonis (1979–88), kardinolas V. Sladkevičius (1988–93), arkivyskupas (nuo 2001 kardinolas) A. J. Bačkis (1993–99 ir 2002–05), arkivyskupas S. Tamkevičius (1999–2002 ir 2005–14), arkivyskupas G. L. Grušas (nuo 2014, perrinktas 2017).
2725