Lietuvos ypatingasis archyvas

Lietuvõs ypatngasis archỹvas yra Vilniuje.

Veikla

Lietuvos ypatingojo archyvo pastatas

Lietuvos ypatingasis archyvas kaupia, saugo, tiria ir populiarina Lietuvoje veikusių SSRS specialiųjų tarnybų, LSSR vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos komunistų partijos, SSRS gynybos ministerijos padalinių, kitų susijusių įstaigų ir organizacijų veiklos dokumentus, pasipriešinimo (rezistencijos) SSRS ir nacių Vokietijos okupaciniams režimams struktūrų dokumentus, privačių juridinių ir fizinių asmenų perduotus dokumentus, iš kitų valstybių gautus susijusius dokumentus ar jų kopijas, kitus priskirtos Nacionalinio dokumentų fondo dalies dokumentus. Leidžia susipažinti su saugomais dokumentais, išduoda pažymas, dokumentų kopijas, išrašus.

Struktūra

Veikia skyriai: Dokumentų apskaitos, KGB dokumentų, LKP dokumentų (buvęs Lietuvos visuomenės organizacijų archyvas), Skaitmeninių dokumentų, VRM dokumentų, Vidaus veiklos administravimo.

Fondai

Archyve yra 7855 fondai, 23 270 apyrašų, 1 355 451 saugojimo vienetas (užima 17 548 metrus lentynų), 3 889 184 mikrofilmų kadrai, 395 547 mikrofišos, 1 830 663 dokumentų skaitmeniniai vaizdai (2019). Saugomi dokumentai sudaro atskirus kompleksus.

LSSR valstybės saugumo komiteto (KGB) dokumentų komplekse sukaupti 1940–1941, 1944–1990 LSSR Valstybės saugumo liaudies komisariato, Valstybės saugumo ministerijos, KGB padalinių operatyvinio darbo, NKVD, Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo ministerijos, KGB kovos su Lietuvos partizanais, taip pat vadinamieji trofėjiniai (tai yra paimti iš partizanų) dokumentai, Lietuvos Respublikos valstybės, visuomenės ir kultūros veikėjų, dvasininkų, 1941 Birželio sukilimo dalyvių, Lietuvos partizanų, kitų pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvių, pabėgėlių iš SSRS ir kitų asmenų operatyvinės įskaitos bylos, 1945–1949 NKVD, Vidaus reikalų ministerijos lageriuose tikrintų repatriantų iš Vokietijos filtracinės bylos, dėl politinių arba kitų motyvų iškeltos baudžiamosios bylos, įvairių pasaulio šalių lietuvių bendruomenių agentūrinio stebėjimo dokumentai ir kta.

Lietuvos ypatingojo archyvo LKP dokumentų skyriaus pastatas

LSSR vidaus reikalų ministerijos dokumentų kompleksą sudaro NKVD, Vidaus reikalų ministerijos padalinių (lagerių, kalėjimų, kolonijų ir kitų) operatyvinio darbo, NKVD, Vidaus reikalų ministerijos kariuomenės dalinių dokumentai, masinių Lietuvos gyventojų trėmimų dokumentai, kalinių asmens, vadinamosios išvykimo bylos ir kita medžiaga.

Lietuvos komunistų partijos dokumentų kompleksą sudaro Lietuvos socialdemokratų partijos, Lenkijos karalystės ir Lietuvos socialdemokratų, Bundo, Lietuvos komunistų partijos, Lietuvos Lenino komunistinės jaunimo sąjungos ir kitų organizacijų bei jų narių fondai.

SSRS gynybos ministerijos Pabaltijo karinės apygardos karinės prokuratūros fonde sukauptos šioje prokuratūroje 1946–1958 vestos priežiūros bylos.

LSSR prokuratūros specialių bylų skyriaus fonde (vėliau – Tardymo valstybės saugumo organuose (KGB) priežiūros skyrius) saugomi 1941 ir 1944–1991 veiklos dokumentai, baudžiamųjų bylų, iškeltų dėl antisovietinės veiklos, valiutinių operacijų taisyklių pažeidimo, spekuliacijos, neteisėto valstybinės sienos perėjimo, priežiūros bylos.

Lietuvos partizanų dokumentų ir dokumentų kopijų kolekcijas sudaro 1922–1993 laikotarpio dokumentai.

Vyriausybinės komisijos 1941 bei kitų įvykių aplinkybėms tirti fondą sudaro Lietuvos gyventojų 1986–1990 laiškai apie sovietinių kariškių ir NKVD, Valstybės saugumo liaudies komisariato darbuotojų 1941 06 vykdytas Lietuvos gyventojų žudynes, sovietinių partizanų ir Armijos Krajovos nusikaltimus Lietuvoje nacių okupacijos laikotarpiu, sovietinių kariškių, NKVD, Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo ministerijos darbuotojų bei stribų nusikaltimus Lietuvoje 1944 ją vėl okupavus SSRS ir kita medžiaga.

LSSR karinių komisariatų fonde sukauptos sovietinių karo prievolininkų įskaitos knygos, antihitlerinės koalicijos (1941–1945) kariuomenių kariškių ir partizanų, SSRS karinių kampanijų dalyvių sąrašai ir kiti dokumentai.

Savitas Lietuvos kareivių motinų sąjungos fondas – tai daugiausia žinios apie SSRS kariuomenėje 1945–1991 žuvusius ir sužalotus Lietuvos gyventojus.

Lietuvos kultūrinių ryšių su tautiečiais užsienyje draugijos Tėviškė fonde saugomi draugijos 1963–1987 veiklos dokumentai.

Rusijos Federacijos archyvuose saugomų dokumentų mikrofilmų kolekcijoje yra įvairiuose Rusijos archyvuose saugomų dokumentų mikrofilmų.

Kazachstano Respublikos archyvuose saugomų dokumentų kopijų kolekcijoje saugomos Kazachstano naiconalinio saugumo komiteto Specialiajame valstybiniame archyve, Rytų Kazachstano srities naujausiųjų laikų istorijos dokumentacijos centre saugomų dokumentų kopijos (didžiąją dalį sudaro sovietų valdžios represuotų ir kalintų iš Lietuvos kilusių asmenų baudžiamųjų bylų kopijos).

Lenkijos Respublikos archyvuose saugomų dokumentų kopijų kolekciją sudaro šios šalies Vidaus reikalų ministerijos dokumentų apie asmenis (Seinų-Punsko krašto lietuvius, 1945–1959 iš Lietuvos į Lenkiją repatrijavusius asmenis), organizacijas (1957–1992 veikusią Lietuvių visuomeninę kultūros draugiją ir kitas) ir jų operatyvinį tyrimą skaitmeninės kopijos.

Istorija

Ypatingasis archyvas įkurtas 1995 10 10 Ypatingos reikšmės archyvinių dokumentų tvarkymo darbo grupės (veikė nuo 1993) pagrindu. Steigėjas – Lietuvos archyvų departamentas. Archyvui buvo perduotas buvusio KGB archyvas (apie 787 000 saugojimo vienetų). 1997 archyvui perduoti buvusios LSSR vidaus reikalų ministerijos 1940–1941 ir 1944–1991 dokumentai (daugiau kaip 1 242 000 saugojimo vienetų), įsteigtas VRM dokumentų skyrius.

2000 Lietuvos visuomenės organizacijų archyvas reorganizuotas į Lietuvos ypatingojo archyvo padalinį. Pagal 2011 patvirtintus naujus nuostatus Lietuvos ypatingojo archyvo savininkė yra valstybė.

Vadovai

Lietuvos ypatingojo archyvo direktoriai: A. Bubnys (1995–1998), Ovidijus Lėveris (nuo 1998).

2271

1312

Ypatingasis archyvas