Lietuvos žąsys

Lietuvõs žsys, žąsų veislė. 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje Lietuvoje susidarė 2 veislinės Lietuvos žąsų grupės: vištinės ir pulkinės žąsys.

Vištinės žąsys auginamos daugiau dėl greitesnio brendimo, didesnės masės, geresnių kitų ūkinių savybių. Jos kilusios iš pulkinių, sukryžmintų su Rytų Prūsijos, iš dalies – su Emdeno žąsimis. Galva vidutinio dydžio, snapas neilgas, tiesus, oranžinis. Liemuo vidutinio ilgio, platus, horizontalios laikysenos. Krūtinė gili, apvali, vidutinio pločio. Kojos vidutinio ilgio, oranžinės. Plunksnos daugiausia baltos arba margos, rečiau pilkos (žąsinai dažniau balti). Žąsino masė 6–7 kg, žąsies 5–6 kilogramai. Kiaušinius pradeda dėti po 308–315 dienų. Deda vidutiniškai 20–25 kiaušinius (po 145–170 g) per metus. 6–7 mėn. žąsiuko masė 5–6 kilogramai. Lietuvos vištinių žąsų veislė (tik 1 iš Lietuvos paukščių veislių) yra įtraukta į Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) įsteigtą Pasaulio žemės ūkio gyvūnų įvairovės duomenų banką ir į Saugotinų pasaulio žemės ūkio gyvūnų katalogą.

vištinės Lietuvos žąsys

Pulkinės žąsys dažniausiai baltos (pasitaiko pilkų). Žąsino masė 5–6 kg, žąsies 4–5 kilogramai. Deda 15–20 kiaušinių (po 140–162 g) per metus. 6 mėn. žąsiuko masė 4–5 kilogramai. Lietuvoje daug Lietuvos žąsų buvo auginama iki 20 a. vidurio. Nuo 20 a. pabaigos išlikusios gyventojų ūkiuose.

743

-vištinės žąsys; -pulkinės žąsys