Lietuvõs žinduõliai
Lietuvoje yra 69 žinduolių rūšys, jos priskiriamos 8 būriams, 21 šeimai ir 46 gentims.
Ekologija, paplitimas
briedis
Lietuvos žinduoliai gyvena miškuose, pievose, pelkėse, laukuose, gyvenvietėse, miestuose šalia žmogaus. Dauguma – antžeminiai gyvūnai. Kiti gyvena rausdamiesi žemėje (kurmis) arba yra pusiau vandens žinduoliai (upinis bebras, ondatra, kanadinė audinė, ūdra). Kai kurie (šikšnosparniai) prisitaikę gerai skraidyti. Lietuvos žinduoliai gyvena pavieniui arba šeimomis (vilkai, usūriniai šunys, rudosios lapės, lūšys, ūdros), bandomis (šernai, elniniai) arba kolonijomis (šikšnosparniai). Yra žiemą įmingančių (baltakrūtis ežys, miegapelės, šikšnosparniai). Dauguma yra sėslūs; dalis šikšnosparnių žiemai migruoja į Europos pietvakarius. Paprastoji voverė – keliaujanti, užsibūna ilgiau ten, kur randa pakankamai maisto. Daugelis Lietuvos žinduolių gyvena įvairių tipų miškuose (kirstukas nykštukas, paprastasis kirstukas, paprastoji voverė, rudasis pelėnas, baltasis kiškis, briedis, lūšis). Dauguma jų gausesni plačialapių miškuose (baltakrūtis ežys, geltonkaklė pelė, miegapelės, juodasis šeškas, miškinė kiaunė, stumbras ir kiti).
stirna su stirniuku
lūšis
pilkasis kiškis
Atviresniuose plotuose (laukuose, tarp krūmynų) gausesni pilkieji kiškiai. Prie pastatų, žmogaus būsto gyvena naminės pelės, pilkoji ir juodoji žiurkės. Kai kurie plėšrieji žvėrys prisitaikę gyventi įvairiame kraštovaizdyje (vilkas, šermuonėlis, žebenkštis, rudoji lapė). 26 rūšių Lietuvos žinduoliai yra medžiojamieji (upinis bebras, ondatra, pilkasis kiškis, vilkas, rudoji lapė, usūrinis šuo, kiaunės, kanadinė audinė, briedis, taurusis elnias, dėmėtasis elnias, danielius, stirna, šernas ir kiti). Kai kurie plėšrieji žvėrys (vilkas, rudoji lapė, kiaunės, juodasis šeškas) puola ir naminius gyvūnus; peliniai graužikai, bebras, kiškiai, elniniai neretai padaro žalos miško ir žemės ūkio augalams. Peliniai graužikai gali pernešti užkrečiamąsias ligas. Buvo išnykę, 20 a. antroje pusėje reaklimatizuoti taurusis elnias, stumbras, upinis bebras. Introdukuota ondatra, kanadinė audinė, dėmėtasis elnias, danielius ir muflonas.
rudoji lapė
šernas
Usūrinis šuo 20 a. antroje pusėje atkeliavo iš gretimų valstybių, kuriose jis buvo aklimatizuotas. Į Lietuvos raudonąją knygą įrašyta 14 žinduolių (nuo 2020 08). Nuo 20 a. vidurio buvo plėtojama žvėrininkystė, veisiamos kanadinės audinės, rudosios lapės porūšis juodsidabrė lapė, nuo 21 a. pradžios – danielių, dėmėtųjų elnių ir muflonų auginimas aptvaruose.
Sistematika
baltakrūtis ežys
kirstukas nykštukas
Vabzdžiaėdžių (Insectivora) būrio žinduolių yra 5 rūšys: ežinių (Erinaceidae) šeimos – baltakrūtis ežys (Erinaceus concolor), kurminių (Talpidae) – kurmis (Talpa europea), kirstukinių (Sorcidae) – vandeninis kirstukas (Neomys fodiens), paprastasis kirstukas (Sorex araneus) ir kirstukas nykštukas (Sorex minutus).
europinis plačiaausis
Šikšnosparnių (Chiroptera) būrio sutinkama 15 rūšių, visos lygianosinių (Vespertilionidae) šeimos. Didžiausias šikšnosparnis – rudasis nakviša (Nyctalus noctula), mažiausias – šikšniukas nykštukas (Pipistrellus pipistrellus), gausiausi – Natūzijaus šikšniukai (Pipistrelus nathusii) ir vandeniniai pelėausiai (Myotis daubentonii). Žiemoja 9 rūšių šikšnosparniai – kūdrinis pelėausis (Myotis dasygneme), vandeninis pelėausis (Myotis daubentoni), Branto pelėausis (Myotis brandti), Natererio pelėausis (Myotis nattereri), rudasis ausylis (Plecotus auritus), europinis plačiaausis (Barbastella barbastella), vėlyvasis šikšnys (Eptesicus serotinus), šiaurinis šikšnys (Eptesicus nilssoni) ir dvispalvis plikšnys (Vespertilio murinus). Didžiausios šikšnosparnių žiemavietės yra Kauno ir Vilniaus seni vėsūs kariniai požeminiai įtvirtinimai, Panerių tunelis Vilniuje.
Rudasis nakviša, mažasis nakviša (Nyctalus leisleri), Natūzijaus šikšniukai, šikšniukai nykštukai išskrenda žiemoti į Europos pietvakarinę dalį. Ūsuotasis pelėausis (Myotis mystacinus) Lietuvoje registruotas (žuvęs) tik 1 kartą.
paprastoji voverė
Graužikų (Rodentia) būrys pats gausiausias – 21 rūšis. Iš voverinių (Sciuridae) šeimos gyvena paprastoji voverė (Sciurus vulgaris), bebrinių (Castoridae) – upinis bebras (Castor fiber, stambiausias graužikas; bebrai), miegapelinių (Gliridae) – lazdyninė miegapelė (Muscardinus avellanarius), miškinė miegapelė (Dryomys nitedula), didžioji miegapelė (Glis glis). Pelinių (Muridae) šeimos sutinkama 8 rūšys: naminė pelė (Mus musculus), dirvinė pelė (Apodemus agrarius), geltonkaklė pelė (Apodemus flavicollis), miškinė pelė (Apodemus sylvaticus), mažoji miškinė pelė (Apodemus uralensis), pelė mažylė (Micromys minutus; mažiausias graužikas), juodoji žiurkė (Rattus rattus) ir pilkoji žiurkė (Rattus norvegicus). Žiurkėninių (Cricetidae) šeimos sutinkama 7 rūšys: rudasis pelėnas (Clethrionomys glareolus; gausiausi), vandeninis pelėnas (Arvicola terrestris), paprastasis pelėnas (Microtus arvalis), pelėnas dvynys (Microtus rossiaemeridionalis), pelkinis pelėnas (Microtus oeconomus), pievinis pelėnas (Microtus agrestis), ondatra (Ondatra zibethica). Iš šoklinių (Dipodidae) šeimos gyvena 1 rūšis – beržinė sicista (Sicista betulina).
didžioji miegapelė
Kiškiažvėrių (Lagomorpha) būrio Lietuvoje sutinkama 2 rūšys: pilkasis kiškis (Lepus europaeus) ir baltasis kiškis (Lepus timidus); kiškiniai.
barsukas
Plėšriųjų (Carnivora) būrio – 13 rūšių. Pats stambiausias iš plėšriųjų – lokinių (Ursidae) šeimos rudasis lokys (Ursus arctos; nuolat nebegyvena, retkarčiais užklysta iš Baltarusijos). Iš šuninių (Canidae) šeimos gyvena vilkas (Canis lupus), rudoji lapė (Vulpes vulpes), usūrinis šuo (Nyctereutes procyonoides), iš kiauninių (Mustelidae) – žebenkštis (Mustela nivalis; mažiausias plėšrūnas), šermuonėlis (Mustela erminea), kanadinė audinė (Mustela vison), juodasis šeškas (Mustela putorius), miškinė kiaunė (Martes meles) ir akmeninė kiaunė (Martes foina), ūdra (Lutra lutra) ir stambiausias kiauninis – barsukas (Meles meles). Iš katinių (Felidae) šeimos dideliuose miškuose sutinkama lūšis (Felis lynx).
vilkas
taurusis elnias
Poranagių (Artiodactyla) būrio Lietuvoje sutinkama 8 rūšys. Iš dykaraginių (Bovidae) šeimos – stumbras (Bison bonasus; stambiausias Lietuvoje ir Europoje), muflonas (Ovis ammon musimon), elninių (Cervidae) – briedis (Alces alces), taurusis elnias (Cervus elaphus), dėmėtasis elnias (Cervus nippon), danielius (Cervus dama), stirna (Capreolus capreolus) ir kiaulinių (Suidae) šeimos – šernas (Sus scrofa). Baltijos jūroje prie Lietuvos krantų retkarčiais sutinkami irklakojų (Pinnipedia) būrio tikrųjų ruonių (Phocidae) šeimos žinduoliai: ilgasnukis ruonis (Halichoerus grypus), labai retai – paprastasis ruonis (Phoca vitulina) ir žieduotasis ruonis (Pusa hispida) bei banginių (Cetacea) būrio 2 rūšys – narvalinių (Monodontidae) šeimos baltasis banginis (Delphinapterus leucas) ir delfininių (Delphinidae) šeimos paprastoji jūrų kiaulė (Phocaena phocaena).
žinduoliai: a – briedis, b – stirna, c – vilkas, d – rudoji lapė, e – šernas, f – pilkasis kiškis, g – juodasis šeškas, h – upinis bebras, i – paprastoji voverė, j – pilkoji žiurkė, k – dirvinė pelė, l – kurmis, m – baltakrūtis ežys, n – vandeninis pelėausis