Lietuvõs žuvininkỹstė. Lietuvoje žuvų išteklių saugojimu ir didinimu pradėta rūpintis 15 a. (išleisti įstatymai dėl žvejybos reguliavimo ir žuvų apsaugos, 1529 jie paskelbti Pirmajame Lietuvos Statute). Karosus tvenkiniuose pradėta auginti apie 15 a., karpius – apie 17 a., upėtakius – 19 amžiuje. Pirmosios žuvivaisos įmonės įsteigtos Senuosiuose Verkiuose (apie 1873), Trakų Vokėje (apie 1880). Žuvivaisos pradininkas M. K. Girdvainis Gerkonyse (netoli Dūkšto) 1881 įsteigė žuvivaisos įmonę, kur pirmą kartą buvo apvaisinti ir išinkubuoti seliavų ikrai. Nepriklausomoje Lietuvoje buvo žvejojama Baltijos jūroje ir Kuršių mariose (Lietuvos dalyje), ežeruose ir upėse. Buvo apie 40 ūkių, kuriems priklausė apie 1500 ha ploto tvenkinių. Jie kasmet išaugindavo apie 150 t prekinių karpių. Beveik visi valstybiniai plotai buvo nuomojami. Šiek tiek žuvų buvo eksportuojama, daugiausia į Vokietiją. P. Matulionio pastangomis 1924 Antalieptėje buvo pastatytas ir veikė nedidelis žuvų inkubatorius. 1928–38 į Rytų Lietuvos ežerus įleista ungurių jauniklių. 1934 Lietuvoje buvo 62 nedideli ūkiai, kurie augino karpius ir upėtakius. SSRS okupavus Lietuvą buvo panaikinta privati vandens telkinių nuosavybė. Žvejus imta burti į žvejų arteles, pradėti kurti žvejų kolūkiai. 1946 įkurta Lietuvos žuvų pramonės ministerija. 1958 žvejybai vandenynuose ir Baltijos jūroje organizuoti Klaipėdoje įsteigta žuvų pramonės valdyba, žvejybai vidaus vandenyse ir tvenkiniuose – Vidaus vandenų eksploatacijos valdyba Vilniuje. Baltijos jūroje žvejojo Baltijos kolūkio, Neringos ir Pajūrio žuvininkystės ūkių ir Lietuvos gamybinio žuvų pramonės susivienijimo laivai. Žuvų veisimu ir gaudymu (daugiausia karpių) tvenkiniuose užsiėmė valstybiniai žuvininkystės ūkiai. Buvo įrengta daug naujų tvenkinių, pradėtos veisti ir auginti naujos žuvų rūšys: peledės, baltieji amūrai (amūrai), plačiakakčiai. Verslinės žuvys kryptingai veistos nuo 1952. Tuo metu dar veikė M. Girdvainio suprojektuota Vokės žuvivaisos įmonė. Vėliau pastatytos Ignalinos, Rusnės, Simno, Žeimenos, Laukystos, Kaplių žuvivaisos įmonės. Jose inkubuoti vertingų žuvų ikrai ir auginti jaunikliai, kurie vėliau buvo leidžiami į Lietuvos ežerus. 1990 tvenkiniuose išauginta 5,8 tūkst. t žuvų, bet pertvarkant ūkį į rinkos ekonomiką gamyba sumažėjo (2004 – 2,7 tūkst. tonų). Karpiai sudarė apie 97 % visų realizuotų žuvų, bet auginamų žuvų asortimentas visą laiką didėjo (upėtakiai, eršketai, lydekos, karosai, lynai). 1998 Žeimenos žuvivaisos įmonėje buvo pastatytas naujoviškas lašišų veisimo ir auginimo cechas, 2004 – šlakių cechas. Kasmet šioje įmonėje veisiama ir auginama lašišų lervučių apie 100–200 tūkst. vienetų, šlakių – apie 100–250 tūkst. vienetų. 2004 Lietuva įstojo į Europos Sąjungą ir kartu su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis kuria ir įgyvendina Bendrąją žuvininkystės politiką. Narystė ir bendrijos finansinė parama žuvininkystei padėjo Lietuvai pritaikyti savo žuvininkystės sektorių veikti bendrijos rinkoje ir atitinkamai reformuoti administravimo sistemą. 2006 prekines tvenkinių žuvis augino 18 bendrovių ir apie 50 ūkininkų, bendras tvenkinių plotas siekė 10,5 tūkst. hektarų. 21 a. pradžioje intensyviai plėtojama ekologinė ir rekreacinė žuvininkystė. Nuo 2010 Trakų Vokės žuvivaisos įmonėje veisiamos ir auginamos reofilinės žuvys – margieji upėtakiai ir kiršliai. Į Lietuvos upes 2013 buvo išleista 183 tūkst. margųjų upėtakių jauniklių. Akvakultūros įmonės išaugino ir realizavo 4185,02 t įvairių prekinių žuvų (95 % karpių). 2013 Žuvininkystės tarnyba žuvų veisimo darbus vykdė 67 valstybinės reikšmės neišnuomotuose ežeruose, 59 upėse, 2 vandens talpyklose ir tvenkiniuose, Kauno mariose. Iš viso į šiuos vandens telkinius buvo išleista 26 mln. 505 tūkst. vienetų įvairių vertingų žuvų, iš jų 8,11 mln. vienetų – paaugintų jauniklių. Bendras išleidžiamų žuvų kiekis mažėja, nes sumažėjo vėgėlių ir seliavų veisimas lervutėmis, didėja veisimas paaugintomis žuvytėmis.
Žuvivaisos planą kasmet pagal mokslininkų teikiamas rekomendacijas sudaro ir tvirtina Žemės ūkio ministerija. Jį įgyvendina Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos. Žuvys dirbtiniu būdu veisiamos ir paauginamos įstaigos Žuvivaisos departamento skyriuose: Vakarų regiono žuvivaisos skyriuje Rusnėje (Šilutės rajono savivaldybė), Pietų regiono žuvivaisos skyriuje Simne (Alytaus rajono savivaldybė) ir Laukystoje (Kaišiadorių rajono savivaldybė), Rytų regiono žuvivaisos skyriuje Trakų Vokėje (Vilnius) bei Meškerinėje (Švenčionių rajono savivaldybė). Siekiant gausinti vertingų žuvų populiacijas, užtikrinti biologinę įvairovę valstybiniu mastu, įgyvendinti keli projektai, kurie leis ateityje didinti įveisiamų, ypač plėšriųjų žuvų kiekius. Aplinkos ministerija nuo 2018 žuvų įveisimo plano vykdymui kasmet skiria po 300 tūkst. eurų. Kitų žuvų rūšių atkūrimą ir gausinimą Lietuvos vidaus vandenyse remia Europos Sąjungos programos, didesnė dalis lėšų gaunama iš Lietuvos nacionalinių programų.
2023 valstybiniai vandens telkiniai (upės, ežerai ir tvenkiniai) įžuvinti Žuvininkystės tarnybos padaliniuose dirbtiniu būdu išveistomis ir paaugintomis įvairaus amžiaus žuvimis: lydekomis (1 783,8 tūkst. vienetų), starkiais (1 731 tūkst. vienetų), vėgėlėmis (6 380 tūkst. vienetų), lašišomis (182 tūkst. vienetų), šlakiais (152,6 tūkst. vienetų), margaisiais upėtakiais (237 tūkst. vienetų), skersasnukiais (22,5 tūkst. vienetų), ūsoriais (18 tūkst. vienetų), aštriašnipiais eršketais (70 tūkst. vienetų), lynais (31,4 tūkst. vienetų), Vištyčio ežero sykais (558,5 tūkst. vienetų), seliavomis (100 tūkst. vienetų), šamais (46,9 tūkst. vienetų), auksiniais karosais (6,2 tūkst. vienetų; karosai), karpiais (10 tūkst. vienetų) ir pačiažnypliais vėžiais (3,9 tūkst. vienetų). Dar 215,36 tūkst. vienetų žuvų įveista iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų, kurias skyrė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Į 115 valstybinės reikšmės vandens telkinių išleista 181,66 tūkst. lydekų, 4,9 tūkst. baltųjų amūrų, 0,6 tūkst. margųjų plačiakakčių ir 28,2 tūkst. lynų jauniklių. Į Lietuvos vandens telkinius t. p. išleista 4 367 tūkst. ungurių jauniklių: vasarą į 65 ežerus ir upes – daugiau kaip 1 265 tūkst. žuvų, žiemą į 11 vandens telkinių – dar 3 102 tūkst. stiklinės stadijos unguriukų. Žuvininkystės tarnybos duomenimis, 2023 į valstybinius vandens telkinius išleista 15,9 mln. vienetų įvairių rūšių žuvų ir vėžių jauniklių.
Žuvininkystės mokslinius tyrimus atlieka Gamtos tyrimų centro Ekologijos institutas, Vilniaus ir Klaipėdos universitetai, Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos ir Ekonomikos ir kaimo vystymo institutas. Žuvininkystės specialistus rengia Vilniaus ir Klaipėdos universitetai, Šilutės profesinio mokymo centras (1992–2019 Šilutės žemės ūkio mokykla), Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla.
1998
1991