Lietuvõs žvejýba, vienas seniausių ir svarbiausių Lietuvos gyventojų verslų. Primityvių žvejybos įrankių – kaulinių ir raginių žeberklų – randama paleolito ir mezolito stovyklavietėse, tinklų liekanų, molinių svarelių, pušų žievės plūdžių – neolito stovyklavietėse. Žvejybą baltų kraštuose mini Vulfstanas (9 a.), Dusburgiečio kronika (14 amžius). 15 a. pirmą kartą apribota žvejyba Nemuno žemupyje. Žvejybos klausimai aptarti I ir III Lietuvos Statutuose (1529, 1588). 1557 Valakų reformos įstatymu uždrausta žvejoti valstybinuose vandenyse per žuvų nerštą. 1589 paskelbtos Kuršių marių ir į jas įtekančių upių žvejybos taisyklės. 1844 žvejybos plotai Kuršių mariose paskirstyti gretimiems kaimams.
19 a. buvo išleista taisyklių, kurios draudė Lietuvos vandenyse gaudyti žuvis žeberklais, jas nuodyti, nustatė leidžiamų sugauti žuvų minimalų kiekį. 19 a. antroje pusėje–20 a. pirmoje pusėje buvo žvejojama statomaisiais ir traukiamaisiais tinklais, statomosiomis gaudyklėmis, įvairiais kabliukais, smeigiamaisiais įrankiais. 1919–40 žvejybą tvarkė Žemės ūkio ministerija. Žvejyba privačiuose ir valstybiniuose vandenyse buvo vykdoma remiantis 1934 žvejybos taisyklėmis (apribotas tinklų akučių dydis, draudžiama gaudyti žuvis žeberklais, nuodyti, šaudyti), ją prižiūrėjo girininkijos. Žvejota Baltijos jūros pakrantėse, Kuršių marių šiaurinėje dalyje, ežeruose ir upėse. Žuvis gaudė pavieniai žvejai valtimis. 1938 Baltijos jūros ir Kuršių marių žvejai turėjo apie 1000 valčių ir 15 600 tinklų, sugauta 2630 t žuvų.
vidaus vandenyse dažniausiai naudojami traukiamieji tinklai
tralavimas – vienas žvejybos būdų
Po II pasaulinio karo verslinė jūrų žvejyba pradėta organizuoti 1946 įsteigus Žuvies pramonės liaudies komisariatą, Aktyviosios jūrų žvejybos bazę ir Jūrų žvejybos uostą Klaipėdoje. Žvejybos laivynas gavo mažuosius žvejybos tralerių, botų ir pradėjo žvejoti Baltijos jūroje. 1947 Baltijos jūroje sugauta 65 % visų Lietuvos žvejų sugautų žuvų. 1951 įsteigta speciali ekspedicinė silkių žvejybos bazė. 1947–48 įsteigti žvejų kolūkiai. 1957–58 jie pertvarkyti į žuvininkystės ūkius. Privatiems asmenims buvo draudžiama žvejoti Baltijos jūros pakrantėse, turėti plaukiojimo priemonių. SSRS okupacijos metais vandenynuose (Atlanto ir Ramiajame) ir jūrose verslinių žuvų buvo sugaunama apie 0,5 mln. tonų. Nuo 1990 vidaus vandenų telkinius pradėta nuomoti privatiems asmenims. 1990–95 Lietuva pasirašė tarpvalstybines sutartis dėl žvejybos su Europos Sąjunga, Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Suomija, Švedija, Kanada, Danija (Farerų salomis), įstojo į daugelį žuvų išteklius ir žvejybą reguliuojančių tarptautinių organizacijų.
1992 Lietuva prisidėjo prie Tarptautinės Baltijos jūros žvejybos komisijos (IBSFK) konvencijos, kasmet gauna menkių, strimelių, bretlingių ir lašišų Baltijos jūroje kvotas. Nuo 1999 galioja Lietuvos ir Rusijos susitarimas dėl bendradarbiavimo žuvininkystės srityje, kuriuo vadovaujantis dvišalė komisija nustato žvejybos Kuršių mariose kvotas kiekvienai iš šalių (2021 Lietuvos žvejams buvo skirta 1060 t žuvų kvotų). 2021 Lietuvoje buvo registruotas 101 žvejybos laivas, jūrinėje žvejyboje dirbo 463, akvakultūros įmonėse – 423, žuvų perdirbimo pramonėje – 5147 darbuotojai. Jūrų žvejybos rajonai yra Atlanto vandenynas ir Baltijos jūra. 2021 iš viso šiuose vandenyse buvo sugauta 98,3 tūkst. t žuvų, iš jų Atlanto vandenyne – 82,3 tūkst. t, Baltijos jūroje – 16 tūkst. tonų. Atlanto vandenyne sugaunama įvairių rūšių žuvų: europinių sardinių, stauridžių, skumbrių, jūrinių ešerių, jūrinių lydekų, jūrinių atlantinių karšių, atlantinių menkių, juodųjų paltusų, šiaurinių žydrųjų merlangų ir krevečių. Baltijos jūroje Europos Sąjungos Taryba Lietuvai skiria 31 tūkst. t metinių žvejybos kvotų. Didžiausias natūralus vandens telkinys – Kuršių marios (Baltijos jūros įlanka). 2005 Kuršių mariose buvo sugauta 1167 t, 2021 –1060 t žuvų, dažniausiai – kuojų, karšių, sterkų, žiobrių, ešerių, plakių, stintų ir kitų rūšių žuvų. Nemuno žemupyje sugaunama apie 75–200 t stintų.
1
*be vidaus vandenų
Verslinė žvejyba šalies vandenyse reguliuojama pagal 1995 ir 2005 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos priimtas verslinės žvejybos taisykles. Baltijos jūroje ją kontroliuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento Žvejybos kontrolės skyrius, vidaus vandenyse – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 8 regionų aplinkos apsaugos departamentai. Žuvų sugavimo kvotas Baltijos jūroje, Kuršių mariose ir vidaus vandenyse nustato ir pagrindžia Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro Žuvininkystės tyrimų laboratorija, Gamtos tyrimų centro Ekologijos institutas ir Klaipėdos universitetas. Mėgėjiška žūklė yra viena populiariausių rekreacijos formų. Sužvejojama apie 300–400 t įvairių rūšių žuvų. 2004 priimtas Lietuvos Respublikos mėgėjiškos žūklės įstatymas, 2005 – Mėgėjiškos žūklės taisyklės. Mėgėjiška žūklė leidžiama visus metus visuose vandens telkiniuose, išskyrus esančius valstybiniuose gamtiniuose rezervatuose ir kai kuriose žuvų susikaupimo vietose.
1991