Lietuvos žvėrininkystė

Lietuvõs žvėrininkỹstė. Lietuvoje pirmoji juodsidabrių lapių ferma T. Ivanausko iniciatyva įsteigta 1929 Obelynėje, netoli Kauno. Nuo 1930 joje buvo auginamos ir audinės. 1936 juodsidabres lapes augino 9 ūkiai, nutrijas – 30, audines – 12 ūkių. Po Antrojo pasaulinio karo buvo steigiamos kailinių žvėrių zoofermos, kurios priklausė Medžiotojų ir žvejų draugijai, ir žvėrininkystės tarybiniai ūkiai bei tarybinių ūkių gyvūnų fermos. 1970 buvo 4 kailinių žvėrių ūkiai, 5 ūkių fermos ir 5 zoofermos. Juose buvo auginama 4370 juodsidabrių lapių, 3005 žydrosios (poliarinės) lapės, 27 073 audinių veislinės patelės. 1986 kailinius gyvūnus augino Lapių ir Vilkijos tarybiniai ūkiai, Priekulės paukštininkystės ūkis, Kretingos ir Jovariškių (Trakų rj.) žvėrininkystės ūkiai, Šeduvos eksperimentinis ūkis, Tauragės tarpūkinė įmonė, 20 kolūkių. 1988 valstybė supirko 198 000 audinių, 15 000 juodsidabrių ir 53 000 žydrųjų lapių kailiukų. Atkūrus nepriklausomybę Lietuvoje buvo pradėta auginti turinčias didelę paklausą trumpaplaukes daniškas audines, suomiškas žydrąsias ir norvegiškas juodsidabres lapes. Po 1998–2000 dauguma ūkių nutraukė lapių auginimą. 2014 buvo daugiau kaip 100 audinių ūkių, 1 lapių ūkis. Per metus gaunama apie 2 mln. audinių kailių, 2000 juodsidabrių lapių kailių.

žvėrininkystė