Lietuvõs žỹdų literatūrà. Lietuvos žydų literatūrai būdingą kultūrinę atskirtį lėmė uždaras žydų bendruomenės gyvenimo būdas ir ilgaamžė religijos tradicija. 19 a. Lietuvos žydų literatūrą veikė žydų šviečiamojo sąjūdžio (haskala) ideologija, kuri skatino pasaulietinės literatūros plėtotę hebrajų kalba (iki tol ja buvo rašoma religinė literatūra). Haskalos periodo literatūros hebrajų kalba raidą ir jos atsinaujinimą lėmė siekis išsivaduoti iš tradicinės žydų bendruomenės izoliacijos ir literatūros lokalumo. Tradicinės žydiškos poetikos transformacija buvo grindžiama vietinės tematikos, literatūros formų, motyvų ir kalbėjimo būdo derinimu su europietiškomis literatūrinėmis ir estetinėmis tradicijomis. Vilniuje 19 a. 3 dešimtmetyje Berlinerš (Berlyniečiai) literatūrinio sąjūdžio, kurio skleidžiamos idėjos buvo artimos Vokietijos maskilių (švietėjų) pažiūroms, veikloje dalyvavo Vilniaus žydų literatai I. A. Benjakobas (1801–63), A. D. Lebenzonas, M. A. Ginzburgas (1795–1846), ketinantys leisti periodikos leidinį hebrajų kalba periodikos leidinį. Sumanymą įgyvendino Vilniaus žydų rašytojas maskilis, istorikas, kraštotyrininkas S. J. Finas. Jis įsteigė ir redagavo hebrajų kalba leidinį Hakarmel, t. p. visoje Rusijos imperijoje pirmąjį periodinį hebrajų literatūros almanachą Šiaurės žiedai (Pirchej Cafon 2 t. 1841–44). Vilniaus žydų istorija (Vilnius nuo 18 a. žydų dar vadintas Lietuvos Jeruzale) aprašyta S. J. Fino veikale Ištikimas miestas (1860), šiam veikalui medžiagos jis ėmė net iš antkapių užrašų. S. J. Fino veikaluose atsispindi švietėjiška ideologija ir judaizmo tradicija. Vilniaus žydų poetas, haskalos sąjūdžio dalyvis M. J. Lebenzonas (1828–52; literatūrinis slapyvardis Michalis) vertė Vakarų Europos poeziją, rašė dramatinius biblinės tematikos eilėraščius (poemų knygas Siono dukters dainos, Siono dukters arfa, išleistos 1870). Hebrajų kalba daugelį kūrinių prancūziškojo romano stiliumi rašė A. Mapu – romane Raibas paukštis, arba Veidmainis (1865) kritiškai vaizduojama Lietuvos žydų gyvenimo būdas, papročiai, nuostatos, keliama socialinių ir švietimo reformų būtinybė. Vienas aktyviausių 19 a. Lietuvos haskalos veikėjų ir žymiausių Rytų Europos poetų J. L. Gordonas sukūrė poemą Dovydo ir Mikalės meilė (1857), išleido eilėraščių rinkinius Judėjos dainos (4 t. 1883–84), Judėjos pasakos (1860), parašė satyrinį apsakymą Pasaulis toks, koks jis yra (2 d. 1870–73). M. C. Mane’s (1859–1886) kūryboje vyrauja gamtos ir žmogaus jausmų pasaulis (kūriniai kartu su straipsniais ir laiškais išspausdinti 1897). 1905–06 Vilniuje jidiš kalbos litvakų tarme leistas žydų laikraštis Der Veker. Pasirodė pirmasis žydų modernistinis žurnalas Literariche monatsshriftn (1908). 1908 Vilniuje veikė žydų salonas (Kručės salonas / Salon de Kruche), kurio nariai buvo A. Vaiteris, A. Litvakas, Š. Nigeris. Žydų literatūroje pirmieji modernistai buvo A. Vaiteris, U. Kacenelenbogenas, E. J. Goldšmitas, Š. Nigeris. 20 a. pradžioje parašyta draminių veikalų – modernistinės dramaturgijos pradininko P. Hiršbeino (1880–1948) dramos Miriam, Dvėsena (abi 1905, išspausdintos žurnale Hazman), Tolimi ir artimi (išleista 1906), Inteligentas (išleista 1907), U. Kacenelenbogeno herojinė drama Jėga ir meilė (apie 1904), A. Vaiterio drama Priešaušris (1907). Moderniosios poezijos kūrėjas L. Naidusas (1890–1918) išleido eilėraščių rinkinį Lyrika. Pirmoji knyga (1915). 3–4 dešimtmetyje Vilnius tapo žydų kultūros centru – įkurta socialinių, mokslo ir kultūros įstaigų jidiš kalba, Žydų mokslo institutas. Nuo 2 dešimtmečio pabaigos veikė jaunųjų menininkų grupė „Jung Vilne“, žymiausi jos nariai poetai A. Suckeveris, Ch. Grade, Š. Kačerginskis (1908–54) leido almanachą Jung Vilne. M. Kulbakas išleido eilėraščių rinkinį Eilėraščiai (1920), simbolistinę romantinę poemą Miestas (1920, lietuvių k. pavadinimu Vilnius 1997), dramą Jakobas Frankas (1923), romanus Mesijas, Efraimo sūnus (1924), Pirmadienis (1926), kuriems būdinga žydų misticizmas, ekspresionistinis stilius. Kaune jidiš kalba buvo leidžiami keli laikraščiai, almanachai. Kūrinių spaudoje paskelbė I. Majofisas (1897–1930), E. Heimanas (1908–1944), N. Grinblatas (1887–1956), D. Umru (1910–1940), I. Kaplanas (1902–1988).
Po II pasaulinio karo Lietuvoje buvo uždrausta žydų spauda ir literatūra. Jidiš kalba kūrė poetas H. Ošerovičius. Prozininko ir dramaturgo J. Josadės (iki II pasaulinio karo rašė jidiš kalba, vėliau lietuviškai) kūryboje (apsakymų rinkinys Neatplėšk mano laiško 1964, pjesių rinkinys Užupio drama 1981) vyrauja dorovinės vertybės, būdinga aforistiškas rašymo stilius. Prozos kūrinių parašė G. Kanovičius (rašo rusų ir lietuvių kalbomis), I. Meras (rašo lietuvių kalba), A. Karpanovičius (1918–2004, rašė jidiš kalba).
Lietuvos literatūra ne lietuvių kalba
Lietuvos literatūra lenkų kalba
Lietuvos literatūra rusų kalba
Lietuvos literatūra baltarusių kalba
Lietuvos literatūra vokiečių kalba
2271