lftų kis, komunalinio ūkio dalis, kuri apima gyvenamuosiuose namuose, įmonėse, įstaigose, organizacijose įrengtus liftus ir specializuotas juos įrengiančias, prižiūrinčias bendroves bei tikrinančias įstaigas. Liftų projektavimą, įrengimą, naudojimą ir priežiūrą, techninius ir saugos reikalavimus reguliuoja atitinkami įstatymai, vyriausybės nutarimai, specialiosios taisyklės ir kiti norminiai aktai.
LIETUVOJE liftai pradėti naudoti 20 a. 3 dešimtmetyje. Pirmieji liftai (jų svarbiausius mazgus pagamino Suomijos bendrovė Kone ir Šveicarijos bendrovė Schindler) buvo įrengti Kaune – Valstybinio banko Kauno skyriaus pastate, Laisvės alėjos bei S. Putvinskio gatvės 4–5 aukštų gyvenamuosiuose namuose ir kitur. Iki II pasaulinio karo Kaune ir Vilniuje įrengta keliolika dešimčių liftų. Po II pasaulinio karo statant dideles pramonės įmones buvo montuojami vienetiniai liftai. Juos montavo SSRS specialistai. Visą į Lietuvą tiekiamą liftų įrangą projektavo SSRS sąjunginio susivienijimo Sojuzliftmaš centrinis konstruktorių biuras, liftus gamino Karačiajevo, Ščerbinkos, Mogiliavo, Leningrado, Sverdlovsko ir Spitako liftų gamyklos. Daugumai liftų buvo numatytas 25 metų projektinis tarnavimo laikas. 20 a. 7 dešimtmetyje didžiuosiuose Lietuvos miestuose pradėta statyti daugiaaukščius gyvenamuosius namus. Juose įrengti dispečerizuoti keleiviniai liftai (daugiausia 320 kilogramų kėlimo galios) su automatinėmis kabinomis ir šachtos durimis. Miestų gyvenamąjį fondą valdė (t. p. atsakė už liftų priežiūrą) komunalinio ūkio valdybos. Atkūrus nepriklausomybę pradėta montuoti Vakarų Europoje pagamintą liftų įrangą (bendrovių Schindler, Wittur, Kleemann, Thyssen, Orona, BKG, Cibes, Macpuarsa, NTD, Hiro lift, Montanari, Selkom ir kitų). Nuo 1995 montuojami įrenginiai, atitinkantys Europos Parlamento ir Europos Tarybos direktyvos reikalavimus. Pagal sutartis su gyvenamuosius namus eksploatuojančiomis įmonėmis ir organizacijomis liftus prižiūri ir remontuoja specializuotos bendrovės. 21 a. pradžioje tik 47 % naudojamų keleivinių liftų įrengta namuose, kuriuose įsikūrusios daugiabučių namų savininkų bendrijos, kitiems namams miestų savivaldybės paskyrė administratorius. Administratoriai dažnai neprisiima atsakomybės už liftų priežiūrą, keleivinius liftus eksploatuoja savivaldybių butų ūkio įmonės. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje yra įrengta daugiau kaip 4000, kituose rajonų centruose – daugiau kaip 400 keleivinių, ligoninėse ir kituose statiniuose registruota ir naudojama apie 850 ligoninių ir krovininių liftų (2007). Dauguma eksploatuojamų keleivinių liftų naudojami ilgiau nei jų projektinis tarnavimo laikas, yra techniškai nusidėvėję, morališkai pasenę, apgadinti, neatitinka naujų techninių reikalavimų. Liftų priežiūros ir remonto įmones vienija Lietuvos liftų įmonių asociacija (įkurta 1995 Kaune, 2007 vienijo 7 bendroves). Vakarų Lietuvoje liftus įrengia, prižiūri ir remontuoja bendrovės Klaipėdos liftas, Atsvaros servisas (Mažeikiai) ir Šiaulių liftas, Vilniuje – Schindler‑liftas, centrinėje šalies dalyje – Kauno liftai, Pietų Lietuvoje – Lynas (Druskininkai) ir Kilfas (Alytus). Didžiausios bendrovės – Schindler‑liftas ir Kauno liftai. Tikrinti liftų techninę būklę ir Europos Sąjungos reikalavimų atitikimą yra įgaliotos viešosios įstaigos Technikos priežiūros tarnyba, TUV technika (abi Vilniuje), Kėlimo įrenginių priežiūros tarnyba (Kaunas).
734
Lietuvos liftų įmonių asociacija