lijùndra, ledo sluoksnio (apšalo) susidarymas krentant dulksnai, rūkui arba lietui (kartais šlapdribai) ant neigiamos temperatūros paviršiaus (žemės, medžių, laidų); kritulių rūšis. Būna skaidri (susidaro krintant stambiems peršalusio vandens lašams) ir matinė (krintant smulkiems lašeliams). Lijundros apšalo sluoksnis būna nuo kelių milimetrų iki kelių centimetrų. Jo dydis, masė ir susidarymo greitis priklauso nuo vandens kiekio ore, vėjo greičio ir vandens lašelių kritimo kampo. Palankios sąlygos lijundrai susidaryti – didelis santykinis oro drėgnumas, dažni temperatūros svyravimai, šaltuoju laikotarpiu dažni šiltieji atmosferos frontai. Pučiant stipriam vėjui lijundra būna pavojingesnė. Kai susidaro kelių centimetrų storio ledo sluoksnis, lūžta šakos, nutraukiami laidai, naikinami pasėliai, automobilių eismo sąlygos tampa pavojingos. Lijundros apibūdinamos dienų skaičiumi per metus, trukme valandomis ir apšalo storiu.
apšalas
Lietuvoje
Lietuvoje lijundros stebimos meteorologijos stotyse nuo 1945 (iki 1952 – vizualiai, vėliau – instrumentiniu būdu). Dažniausiai jos susiformuoja gruodžio–sausio mėnesiais. Per metus pasitaiko 9–19 kartų. Didžiausia jų tikimybė Žemaičių aukštumoje (trunka 100–140 valandų per metus), pietryčiuose jų trukmė sumažėja (iki 40 valandų). Vidutiniškai viena lijundra trunka 6–12 valandų (pajūryje – trumpiau). Stichiniu reiškiniu lijundra tampa, kai apšalo storis arba skersmuo ant lijundros stovo laidų pasiekia 20 milimetrų. Ilgiausia Lietuvoje lijundra tęsėsi 51 valandą (1977 04 12–14); Panevėžyje apšalo skersmuo ant elektros perdavimo linijų siekė 175 mm, apšalo masė – nuo 584 iki 888 g/m (Ukmergėje), didžiausia užregistruota apšalo masė ant elektros perdavimo linijų – 1600 g/m (Viršuliškėse, Vilniuje).
1163
2271
apšalas
apšalas ant elektros perdavimo linijų
2019 04 09 apšalas Montrealyje (Kanada)
-apšalas