Likija

Lkija (gr. Lykia), senovės šalis Mažosios Azijos pietvakariuose, prie Viduržemio jūros.

Pirmame tūkstantmetyje prieš Kristų čia gyveno likai, kurie kalbėjo likų kalba ir vartojo garsinį raštą (rasta apie 200 įrašų, 5–4 amžius). Likai, save vadinę termilais, nebuvo seniausieji krašto gyventojai, o atvykėliai iš Kretos. Jie daugiausia vertėsi vyno gamyba, augino vaismedžius ir javus.

546 pr. Kr. Likiją užėmė Persija. Apie 362 ją užkariavo Karijos valdovas Mausolas, 334 – Aleksandras Makedonietis, 297–197 pr. Kr. valdė Ptolemajai. 2 a. pr. Kr. pradžioje į Likiją pradėjo skverbtis romėnai. Nuo 169 pr. Kr. Romos protektoratas (autonominė sritis). 43 pr. Kr., panaikinus Likijos autonomiją, ji tapo Romos sukurtos Likijos ir Pamfilijos provincijos dalimi.

Likijos kultūrai didelę įtaką darė hetitai.

-likai; -termilai