Lilija Stanislova Kudirkienė

Kudrkienė Lilija Stanislova 1941 04 17Kalneliai (Juodupės vlsč.), lietuvių tekstologė, vertėja, tautosakininkė. Dr. (hum. m.; filologijos m. kand. 1976). 1965 baigė Vilniaus universitetą (lietuvių kalbą ir literatūrą). 1965–69 dirbo Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijoje, rengė spaudai draugijos leidinį Kraštotyra. 1970–71 ir 1976–94 Vagos leidyklos redaktorė, 1971–76 Vilniaus universiteto aspirantė, 1994–2016 Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja.

Lilija Stanislova Kudirkienė

Mokslinė ir kūrybinė veikla

Mokslinių tyrimų sritys: baltų kalbos, paremiologija, lyginamoji folkloristika. Paskelbė mokslinių frazeologijos ir paremiologijos straipsnių. Leidinio Lietuvių patarlės ir priežodžiai t. 1 (2000, Lietuvos mokslo premija 2001, su kitais) viena rengėjų ir redaktorių, t. 2 (2008) viena rengėjų ir redaktorė, t. 3 (2019) viena rengėjų ir redaktorių, leidinio Vilką minim, vilkas čia: Lietuvių situaciniai posakiai (2016) viena sudarytojų (su Rasa Kašėtiene).

Išvertė latvių rašytojų romanų ir apysakų (A. Imermanio Palydovas meta šešėlį 1967, I. Indranės Kepurė kaštonų 1968, J. Jaunsudrabinio Šalnos pakąsti žiedai 1969, R. Ezeros Vasara truko tik dieną 1979, A. Brigaderės Dievas, gamta, darbas 2023), latvių liaudies pasakų apie žalčio nuotaką (publikuotos rinktinėje Eglė žalčių karalienė t. 2: Latvių variantai 2007), vokiečių rašytojų kūrinių (Hugo Hartungo Mes – stebuklo vaikai 1970, L. Bechsteino Vokiečių pasakos 1972). Iš vokiečių kalbos išvertė bengalų liaudies pasakų rinktinę Miegantis miestas (1980), iš rusų kalbos L. da Vinci knygą Pasakos, legendos, alegorijos (1986). Iš latvių ir vokiečių kalbų yra išvertusi mokslo ir mokslo populiariosios literatūros: G. Mancelio, J. Langijo, J. Langės, G. F. Stenderio žodynų fragmentų (išspausdinti leidinyje Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai t. 3 2003 ir t. 4 2005), straipsnių Mitologijos enciklopedijai (2 t. 1997–99).

Suredagavo Valentinos Stašaitienės ir J. Paulausko Rusų–lietuvių kalbų frazeologijos žodyną (1985), Vydūno knygos Septyni šimtmečiai vokiečių ir lietuvių santykių vertimą į lietuvių kalbą (2001), V. Bagdonavičiaus ir A. Martišiūtės-Linartienės monografiją Vydūnas (2017) ir kita.

Apdovanojimai

Lietuvos mokslo premija (2001), Metų vertėjo krėslas (2024).

1499