Lille

Lille (Llis), miestas Prancūzijos šiaurėje, į šiaurės rytus nuo Paryžiaus, netoli Belgijos sienos; Aukštutinės Prancūzijos administracinio regiono ir Šiaurės departamento centras.

234 500 gyventojų (2019). Su Roubaix, Tourcoingo ir kitais miestais sudaro konurbaciją, nutįsusią iki Kortrijko (Belgija); Lille‑Kortrijko konurbacijoje 1,31 mln. gyventojų (2022).

Lille’is įsikūręs prie Deûle’io upės. Upių uostas (trečias pagal dydį Prancūzijoje po Paryžiaus ir Strasbūro; kanalai jungia jį su Dunkuerque’u ir Valenciennes’u). Greitosios geležinkelio linijos į Paryžių, Briuselį ir iki Eurotunelio, automobilių magistralės į Dunkuerque’ą, Paryžių, Belgijos miestus (Briuselį ir kitus). Tarptautinis oro uostas (2,19 mln. keleivių, 2019). Metropolitenas.

Tradicinė Lille’io pramonės šaka – tekstilės pramonė (nuo 1815; dėl Lille’io deindustrializacijos 20 a. pabaigoje ji sumenko). Juodoji metalurgija, automobilių gamyba, energetikos, elektronikos, moderniųjų technologijų, chemijos (ir farmacijos), siuvimo, maisto pramonė.

Lille’is – mokslo centras. 4 universitetai: katalikiškasis, mokslų ir technologijų, teisės ir sveikatingumo, Charles’io de Gaulle’io (humanitarinių mokslų, literatūros ir menų). 13 aukštųjų inžinerinių mokyklų (2006; tarp jų – universitetinė politechnikos, chemijos, menų ir tekstilės pramonės ir kitos), 5 aukštosios komercijos mokyklos. Mokslinio tyrimo centras su pramonės laboratorijomis (vadinamasis technopolis) Villeneuve‑d’Ascqe, kiti mokslinių tyrimų centrai ir institutai. Prekybos rūmai (įkurti 18 a.). Kasmetinės tarptautinės prekybos mugės (nuo 1925). Muziejai, tarp jų – dailės (15–20 a. tapyba), vyskupijos religinio meno, gamtos istorijos ir kiti; gimtasis Charles’io de Gaulle’io namas. Daug meno galerijų. Operos, dramos teatrai. Zoologijos sodas.

2271

Architektūra

Paryžiaus vartai Lille’yje (1692, architektas S. Vollant’as)

Bažnyčios: gotikinė Šv. Mauricijaus (14–15 a., išplėsta 17 a., 19 a.), Šv. Kotrynos, Šv. Magdalenos (abi 17–18 a.), Šv. Stepono (18 a.). Miesto vartai: Gento (Gando; 1617), Roubaix (1621), Paryžiaus (1692, architektas S. Vollant’as, skirti Liudvikui XIV). Citadelė (17 a., architektas S. de Vaubanas), senasis biržos pastatas (1652, architektas J. Destré). Neoklasicistiniai operos teatro rūmai (1913, architektas L. M. Cordonnier), rotušė (1932, architektas E. Dubuissonas). Daugiafunkcis kompleksas Euralille (1994, urbanistinis planas, architektas R. Koolhaasas, prekybos ir biurų centras, architektas J. Nouvelis).

2271

Istorija

Pirmąkart Lille’io gyvenvietė minima 11 a. viduryje – tada Flandrijos grafas Bolduenas IV čia pastatydino pilį. Gyvenvietė plėtėsi, grafai ją įtvirtino, suteikė turgaus, 1127 – miesto teises. Nuo 12 a. čia sparčiai plėtojosi audimo manufaktūros.

1312 miestas atiteko Prancūzijai, vėliau jį pakaitomis valdė Burgundija, Austrija, Ispanija. 1667 miestą užėmė Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV kariuomenė. Lille’is buvo įtvirtintas, 1708 atlaikė Austrijos ir Anglijos kariuomenių apgultį, pagal 1713 Utrechto taiką teisiškai pripažintas Prancūzijos valda.

Nuo 19 a. čia sparčiai plėtojosi tekstilės, nuo 19 a. antros pusės metalurgijos, chemijos ir kita pramonė. 1846 nutiestas geležinkelis sujungė Lille’į su Paryžiumi.

Per I ir II pasaulinius karus okupuotas Vokietijos, labai sugriautas. Abu kartus Lille’į išvadavo Didžiosios Britanijos kariuomenė. 20 a. Lille’io katalikų universitete socialinius mokslus studijavo lietuvių (kunigai M. Krupavičius, A. Lipniūnas ir kiti).

1972–2015 Lilleʼis buvo Šiaurės‑Pa de Kalė administracinio regiono centras.

2271