Limà (Lima), Peru sostinė.
9,75 mln. gyventojų (2020; aglomeracijoje su Callao 10,88 mln. gyventojų).
Limos Mirafloreso rajono panorama
Sudaro atskirą administracinį vienetą – Limos provinciją (plotas 2672 km2). Lima įsikūrusi Peru vakaruose, prie Rímaco upės ir Ramiojo vandenyno. Per Limą eina Panamerikos plentas; geležinkelis ir plentas į La Oroyą. Limą aptarnauja Jorgeʼs Chávezo tarptautinis oro uostas Callao teritorijoje.
Limoje susitelkę apie 70 % Peru pramonės įmonių, kurios pagamina apie 3/5 šalies produkcijos. Naftos perdirbimas, metalurgija, laivų statyba, automobilių surinkimas, chemijos (farmacijos, plastikų), baldų, statybinių medžiagų (cemento), stiklo, tekstilės ir siuvimo, audimo, maisto pramonė. Dailieji keramikos ir vilnonių dirbinių amatai. Bankų, finansų ir draudimo bendrovių būstinės. Turizmas; balneologijos kurortas (Mirafloreso rajone).
Nacionalinis Šv. Morkaus universitetas (įkurtas 1551; seniausias universitetas Pietų Amerikoje), nacionalinis inžinerinis (1896), La Molinos nacionalinis žemės ūkio (1902), Peru katalikiškasis (1917) universitetai, muzikos akademija. Mokslinių tyrimų, nacionalinis kultūros institutai. Nacionalinis antropologijos ir archeologijos, tautos, nacionalinis perujiečių kultūros, Respublikos, aukso, dailės, religinio katedros meno, meno ir istorijos, gamtos istorijos, italų meno, inkvizicijos muziejai. Nacionalinė biblioteka, nacionalinis archyvas. Teatrai. Zoologijos sodas.
2271
Architektūra
Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų katedra Limoje (1535)
Išliko inkų senovės gyvenviečių Huaca Huallamarcos, Huaca Julianos, Marangos liekanų. Kolonijinio laikotarpio stačiakampis gatvių tinklas (iš dalies rekonstruotas 20 a. viduryje) su centrine Didžiąja aikšte, aplink kurią išsidėstę Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų katedra (pradėta 1535, restauruota 1940; gausus interjero dekoras, skulptūros), neokolonijinio stiliaus Arkivyskupų rūmai su puošniais balkonais (1924, architektas R. Malachowskis). Barokiniai vienuolynai: pranciškonų su Šv. Pranciškaus bažnyčia (1542, yra katakombų, rekonstruotas 1672, dabar muziejus), dominikonų vienuolynas su Šv. Dominyko bažnyčia (16 a. pabaiga). Bažnyčios: Malonės (1534), Šv. Augustino (1574), Šv. Dominyko (1599), Šv. Rožės (17 a.), barokinė Šv. Petro (1683). Rūmai: Casa Aliga (1535), Casa de Pilatos (1590), barokiniai Torre Tagle (1735). Senamiestis – pasaulio paveldo vertybė (nuo 1988).
2271
Istorija
1535 miestą įkūrė ir jį Ciudad de los Reyes (lietuviškai Karalių miestas) pavadino ispanų konkistadoras F. Pizarro. 1543–1821 Peru vicekaralystės (apėmė didesnę dalį Pietų Amerikos) sostinė. Nuo 1546 arkivyskupijos centras. Tapo svarbiu prekybos punktu tarp Naujojo pasaulio ir metropolijos, kreolų kultūros centru. Per Ispanijos kolonijų Amerikoje nepriklausomybės karą (1810–26) rojalistų centras; 1821 užimtas J. de San Martíno kariuomenės. Nuo 1821 Peru sostinė. Per 1879–83 Ramiojo vandenyno karą 1881 01–1883 10 užimtas Čilės kariuomenės. 1687, 1746, 1966, 1970, 1974 nukentėjo per žemės drebėjimus. 20 a. pradžioje tapo stambiu pramonės centru. 20 a. antros pusės miestui būdinga sparti plėtra, gyventojų gausėjimas (8 dešimtmetyje gyveno 4,3 mln. žmonių). 20 a. pabaigoje Lima ir Callao uostamiestis susiliejo į vieną aglomeraciją.
2271