lmbinė sistemà (lot. limbus – apvadas), žmogaus ir stuburinių gyvūnų galvos smegenų funkcinė sistema. Jai priklauso evoliuciškai senesnės priekinių smegenų žievės ir požievio įvairios anatominės struktūros: senoji žievė (juostinis ir dantytasis vingiai), Amono ragas (hipokampas), migdolinis kūnas, skaidrioji pertvara, speniniai kūnai, skliautas. Glaudžiai susijusi su uodžiamosiomis smegenimis ir vegetaciniais tarpinių smegenų centrais, tinkliniu dariniu, naująja žieve, gauna įvairią informaciją iš kitų jutimo analizatorių.
Limbinė sistema kontroliuoja biologines motyvacijas, instinktus, emocijas (pyktį, džiaugsmą, alkį, troškulį, baimę, malonumą, lytinį potraukį, agresiją ir kitus). Sistemos veikla labai svarbi pažinimui ir atminčiai, į ją ateinanti nauja informacija sujungiama su saugomąja, įvertinama jos reikšmė organizmui. Veikdama vegetacinius centrus ir endokrininę sistemą limbinė sistema atitinkamai keičia individo elgesį.
Limbinės sistemos anatominę struktūrą 1878 pirmą kartą aprašė P. Broca (Prancūzija), J. Papezas (Jungtinės Amerikos Valstijos) pirmasis 1937 aprašė limbinės sistemos emocijų kontrolės anatomijos modelį.
3023