Lmburgas (ol. ir vok. Limburg, pranc. Limbourg), Vakarų Europos istorinė sritis.
11 a. antroje pusėje, yrant Aukštutinės Lotaringijos kunigaikštystei, greta Limburgo (dabar Belgijoje) susikūrė Limburgo kunigaikštystė. 1282 išmirus pirmųjų jos kunigaikščių linijai kilo įpėdinystės karas (1283–88), po jo Limburgas atiteko Brabantui, bet išlaikė savą teisės ir valdymo sistemą.
1430 Limburgo kunigaikštystė tapo Burgundijos dalimi ir kartu su ja 1482 perėjo Šventosios Romos imperijos imperatoriams Habsburgams. Imperatoriui Karoliui V 1556 atsisakius sosto, Limburgas kartu su kitomis Nyderlandų provincijomis liko Ispaniją valdantiems Habsburgams. Pasibaigus Nyderlandų sukilimui prieš Ispanijos valdžią (vadinamajam Aštuoniasdešimties metų karui; 1566–1648) Limburgo šiaurinė dalis (Maastrichto, Lježo ir Aacheno apylinkės) atiteko Olandijai (Jungtinėms Provincijoms), pietinė dalis liko Ispanijai.
Pagal 1714 Rastatto taiką Limburgo pietinė dalis buvo perleista Austrijos Habsburgams. 1794 regioną nukariavo Prancūzija, Limburgas buvo Ourthe’o ir Meuse-Inférieure’o departamentų dalis. Pasibaigus Napoleono karams 1815 įkurtoje Nyderlandų karalystėje sukurta Limburgo provincija, apimanti daug didesnę teritoriją nei buvusi Limburgo kunigaikštystė, jos buvęs centras – Limburgo miestas – prijungtas prie Lježo provincijos. Pagal 1839 Londono taiką, kuri sureguliavo ginčus, kilusius 1830 iširus Nyderlandų karalystei, Limburgo provincijos rytinė dalis pripažinta Nyderlandams (Olandijai), vakarinė dalis – 1830 naujai susikūrusiai Belgijai. Nyderlandams tekusi Limburgo dalis 1839–66 turėjo sudėtingą tarptautinį statusą: kaip Limburgo kunigaikštystė ji buvo Nyderlandų karaliaus valda, kartu priklausė ir Vokietijos sąjungai.