lmfa (gr. lympha – skaidrus skystis), žmogaus ir stuburinių gyvūnų limfinėje sistemoje cirkuliuojantis skystis. Žmogaus organizme yra apie 2 litrus limfos. Ji skaidri arba šiek tiek drumsta, bespalvė, gelsva arba balsva, sudaryta iš limfoplazmos ir forminių elementų. Limfoplazmos sudėtis panaši į kraujo plazmos, tik turi mažiau baltymų. Iš forminių elementų limfoje daugiausia limfocitų, šiek tiek eozinofilų, pavienių eritrocitų. Limfa susidaro iš audinių skysčių, kurie suteka į aklinai prasidedančius limfinius kapiliarus, iš jų teka į limfagysles. Pratekėdama pro limfmazgius limfa papildoma forminiais elementais, teka į limfinius latakus ir galiausiai į didžiąsias venas. Cirkuliuoja viena kryptimi: iš audinių ir organų širdies link, taip sugrąžina baltymus atgal į kraujo apytaką. Limfą tekėti verčia griaučių raumenų bei limfagyslių sienelių susitraukimai ir vožtuvai, greta esančių arterijų pulsacija, kvėpavimo judesiai, neigiamas spaudimas venose. Limfa susidaro visuose audiniuose ir organuose, išskyrus epitelinį audinį, kremzles, kaulų čiulpus, smegenis, placentą, blužnį. Įvairiose organizmo vietose limfos sudėtis skiriasi: pvz., iš virškinamojo trakto tekančioje limfoje daugiau riebalų ir baltymų (todėl ji drumsta ir balsva). Limfa atlieka mitybos, homeostazės palaikymo ir imuninės apsaugos funkcijas.
2064